Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2025 m. liepos 5 d. Europos Sąjungoje bus draudžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti perfluoroktano rūgštį, jos druskas ir giminingus junginius (PFOA) gaisro gesinimo putose, skirtose skystųjų degalų garams slopinti ir skystųjų degalų gaisrams gesinti (B klasės gaisrai), kuriomis jau užpildytos sistemos, įskaitant ir mobiliąsias, ir stacionarias sistemas.
Europos Komisija (EK) taip pat imasi naujų priemonių mažinant taršą perfluoralkilintomis ir polifluoralkilintomis medžiagomis (PFAS), kurios plačiai naudojamos gaminant nesvylančias dangas, atsparius vandeniui audinius, polimerus, maisto produktų pakuotes, gaisrų gesinimo putas ir kitose srityse.
Rugsėjį EK priėmė PFAS medžiagų grupės – undekafluorheksano rūgšties, jos druskų ir giminingų junginių (PFHxAs) – apribojimą gaisro gesinimo putose. Tai nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH reglamentas) pakeitime. Šios medžiagos bus ribojamos gaisro gesinimo putose, kai jos naudojamos mokymams ir bandymams, priešgaisrinės apsaugos tarnybų veikloje nuo 2026 m. balandžio 10 d. ir civilinėje aviacijoje įskaitant civilinius oro uostus nuo 2029 m. spalio 10 d.
Artimiausiu metu laukia dar griežtesnis PFAS medžiagų naudojimo gaisro gesinimo putose apribojimas. EK jau rengia REACH reglamento pakeitimą, kuriuo siekiama uždrausti visų gaisro gesinimo putų, kurių sudėtyje yra PFAS grupės medžiagų, gamybą ir naudojimą Europos Sąjungoje. Planuojama, kad šio teisės akto projektą EK paskelbs š. m. gruodžio mėn.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. gaisro gesinimo putos, kuriose yra PFOA, gali būti naudojamos tik tose vietose, kur visas panaudotas putas galima surinkti. Perfluoroktansulfon rūgštį ir jos darinius (PFOS), perfluorheksansulfon rūgštį, jos druskas ir giminingus junginius (PFHxS) tiekti rinkai ir naudoti gaisro gesinimo putose draudžiama atitinkamai nuo 2011 m. ir 2023 m.
Šie apribojimai nustatyti ES reglamente dėl patvariųjų teršalų (POT) ir Stokholmo konvencijoje.
Atsargos, turinčios PFOA ar kitų POT medžiagų, kurių naudojimas išimtinais atvejais dar leidžiamas, turi būti tvarkomos žmonių sveikatai ir aplinkai saugiais būdais pagal nustatytus reikalavimus. Apie tokias atsargas įmonės ir kiti subjektai turės teikti tam tikrus duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA). Tokia tvarka įsigalios 2024 m. lapkričio 1 d., kuomet POT atsargų turėtojai praėjusių kalendorinių metų duomenis ir informaciją apie šių medžiagų atsargas pirmą kartą turės pateikti AAA iki 2025 m. kovo 1 d., o vėliau – kasmet iki kovo 1 d. O atsargos, turinčios draudžiamų POT medžiagų (tarp jų PFOS, PFHxS, kt.), turės būti tvarkomos kaip pavojingos atliekos.
PFAS grupei priklauso keliolika tūkstančių sintetinių cheminių medžiagų. Jos vadinamos „amžinosiomis“, nes yra sunkiai skaidomos, pernešamos dideliais atstumais oru ir vandeniu, lengvai kaupiasi gyvuose organizmuose. Patekusios į žmogaus organizmą jos sukelia endokrininės sistemos, vystymosi sutrikimus, inkstų, kepenų pažeidimus, vėžinius susirgimus. Į vandens telkinius ir jų aplinką šios cheminės medžiagos patenka su nuotekomis, nusėda iš oro vykdant pramoninę veiklą.
Įvertinę minėtus jau galiojančius ir numatytus naujus reikalavimus Lietuvos priešgaisrinės apsaugos tarnybos ir kiti ūkio subjektai (pavyzdžiui, didelės pramonės įmonės) jau dabar turėtų ieškoti techniškai tinkamų befluorių alternatyvų gaisro gesinimo putoms, kurių sudėtyje yra PFOA.
Aplinkos ministerijos inf.