„Ir aš nejuokauju. Aš būsiu Lietuvos prezidentu. Jau dabar ruošiu programą ir ką norėčiau pasakyti žmonėms. Taip pat ruošiu sąrašus žmonių, kurių veiklą, tapęs prezidentu, iš karto liepsiu tikrinti. Kalbu apie neteisėtus praturtėjimus. Tokie žmonės turi atsidurti už grotų, o neteisėtai įgytas jų turtas - nacionalizuojamas“, - sakė A.Lobovas.
Pasak jonaviečio, tapęs Prezidentu jis visu pirma uždraustų skiepyti vaikus, taip pat kovotu su šešėline ekonomika ir kontrabanda, gintų tradicinės šeimos vertybes.
„Nes kai Lietuvoje atsakingus postus užima seksualinės mažumos, jos daro bet ką. Aš įtarinėju ir dabartinę Lietuvos vadovę. O įtarinėti man niekas nedraudžia. Matau, kad mūsų tauta degraduoja, jauni žmonės emigruoja. Šalis valdoma „atbula ranka“, - tvirtino A.Lobovas.
Jonavietis žino, kad siekiant Prezidento posto reikalingas nemažas užstatas, tačiau jis tiksi, jog reikiamą sumą jam suaukos Lietuvos žmonės.
„Jei trūks – ką nors parduosiu. Sugalvosiu, ką daryti“, - sakė A.Lobovas.
Į klausimą, ar pats tiki tuo, ką kalba, A.Lobovas tvirtino, kad taip: „Kai labai nori, kai labai tiki, viskas įmanoma. Aš turiu ryžtą, turiu norą. Neemigravau, iš Lietuvos nepabėgau, nors prieš mane kurpiamos įvairios bylos. Be to, prieš penkiolika metų aš netikėjau, kad gyvensiu taip, kaip gyvenu dabar“.
Dar vienas iš A.Lobovo tikslų – atsisakyti Seimo ir Vyriausybės, nes, anot jo, tokioje mažoje šalyje, kaip Lietuva, šių institucijų iš viso nereikia. Dėl to, tapęs prezidentu, A.Lobovas visų pirma surengtų referendumą.
„Turiu idėjų ir dėl permainų žemės ūkyje, sveikatos apsaugoje. Man nesuvokiama, kaip žmones gydyti gali šeimos gydytoja, kuri pati yra ligų „maišas“, turi viršsvorį. Ką ji gali patarti kitiems? Ar suvokiama protu, kad Sveiktos apsaugos ministrė rūko ir turi viršsvorio?
Kaip ir sakiau, didelį dėmesį skirsiu kovai su farmacija. Visa mano programa bus labai aiški – tai kova su blogiu“, - kalbėjo A.Lobovas.
Pasak jonaviečio, jis sprendimus priims ne vienas, o pasitaręs su savo komanda – kaip sako pats, su sąmoningais žmonėmis. Tiesa, į rajono tarybos nario ar mero mandatą jonavietis nepretenduoja.
„Nenoriu gadinti sau karjeros. Be to, manau, kad dabartinis mūsų meras yra tobulas, palyginus su kitais. Tai man ten nėra ko lįsti“, - sakė A.Lobovas.
A.Lobovas sako, kad dalyvavimas Prezidento rinkimuose jam bus ir įdomi patirtis, kuri leis įvertinti, kiek Lietuvoje yra sveiko proto žmonių.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, norėdamas tapti oficialiu kandidatu į Prezidento postą žmogus pirmiausia turi Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti dokumentus, kuriais remiantis VRK priima sprendimą, ar pretendentas atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus.
Taip pat pretendentas į kandidatus privalo sumokėti užstatą, kuris per praėjusius Prezidento rinkimus buvo 11 tūkstančių 600 litų. Užstatas reikalingas tam, kad kandidatas pagrįstų savo ketinimų rimtumą.
Šį užstatą atgauna tik asmenys, kurie pripažįstami oficialiais kandidatais ir surenka ne mažiau nei septynis procentus rinkėjų balsų. Kai VRK patikrina pateiktus dokumentus, ji priima sprendimą, ar kandidatas atitinka keliamus reikalavimus. Jei VRK nusprendžia, kad asmuo gali kandidatuoti, jam išduodami parašų rinkimo lapai, kuriuose turės pasirašyti piliečiai, pritariantys asmens kandidatavimui rinkimuose. Tam, kad taptų oficialiu kandidatu, kandidatas ir jo patikėtiniai turi surinkti dvidešimt tūkstančių parašų.
Prezidentu gali tapti ne jaunesnis nei keturiasdešimties metų Lietuvos pilietis. Asmuo, norintis būti Prezidentu, turi būti veiksnus, neteistas arba atlikęs teismo paskirtą bausmę. Be to, toks asmuo turi trejus pastaruosius metus gyventi Lietuvoje.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metais.
