Priešlaikinis gimdymas gali užklupti netikėtai bet kurią besilaukiančią mamą ir sudrebinti visą šeimos gyvenimą, rašoma paramos fondo „Ankstukai“ išplatintame pranešime žiniasklaidai. Taip nutiko ir ankstukės Tėjos prieš beveik penkerius metus susilaukusiai Monikai, kurios ramus nėštumas virto netikėtu stiprybės išbandymu visai šeimai.
„Tai buvo šalta žiema Norvegijoje, kur iki šiol su vyru gyvename. Tuo metu laukėmės savo pirmojo vaikelio. Jaučiausi puikiai – laukimas buvo kupinas džiaugsmo, pilvukas augo, planavau, svajojau. Vieną dieną, gerokai anksčiau nei buvo planuota, man pradėjo bėgti vandenys. Iš pradžių maniau – „nieko tokio, gal tik spaudžia pūslę…“ Atvykau į ligoninę tik patikrai, tačiau man buvo pranešta, jog ten turėsiu likti iki gimdymo. Taip netikėtai atsidūriau tarp baltų chalatų, pypsinčių aparatų ir nepažįstamųjų sprendimų. Chaose, kuriame buvau visai viena“, – savo ankstukės istoriją pradeda Monika.
Taip prasidėjus 32-ajai nėštumo savaitei, pasaulį išvydo mažoji Tėja. Staiga nutrūko įprasta kasdienybė – vietoj laukimo ir džiaugsmo dienos tapo kupinos nežinios. Naujagimė buvo nedelsiant perkelta į inkubatorių. Pirmą kartą Monika savo mažylę išvydo ne paėmus ant rankų, o nuotraukoje, kurią atnešė vyras.
„Gyvenome ligoninėje beveik tris savaites. Tėja turėjo kvėpavimo sunkumų, buvo maitinama per zondą. Kadangi tuo metu buvo COVID-19 pandemija, mums teko gyventi tarp griežtų taisyklių ir apribojimų, dažnai lydimų tylos ir nerimo“, – prisimena Monika.
Ankstukės mama prisimena, kad ne visada galėjo ją paimti ant rankų, ne visada pavyko ir jaustis ramiai dėl rytojaus. „Vieną naktį jai sustojo kvėpavimas – apie tai sužinojome tik kitą rytą, kai viskas jau buvo gerai. Tik tada supratau, kaip arti buvo riba“, – atvirauja Monika.
Naujos patirtys ir išbandymai
Po trijų savaičių mamai su dukryte gydytojai leido sugrįžti namo. Tačiau tas laikotarpis taip pat nebuvo ramus – maitinimas per zondą tęsėsi dar kelias savaites, o kasdienybę reguliavo gydytojos vizitai.
„Didžiausias iššūkis buvo zondo maitinimas – labai bijojome padaryti klaidą, bet mus kasdien lankė gydytoja, aiškino, palaikė. Tada viskas atrodė lyg per miglą. Galbūt tuo metu net nesuvokiau, kokia rimta buvo ši situacija – tiesiog pasitikėjau gydytojais. Didelę emocinės naštos dalį prisiėmė ir mano vyras“, – dalijasi Monika.
Ankstukės mama atkakliai stengėsi, kad dukra gautų kuo daugiau motinos pieno, nes tai atrodė vienintelis būdas, kaip ji galėjo prisidėti prie ankstukės augimo, tad dienas lydėjo griežtas trijų valandų ritmas.
„Pientraukio garsas tapo mano kasdienė muzika, stengdavomės tiksliai laikytis maitinimo rutinos. Ir tada netikėtai – pienas dingo. Vėl apėmė stresas, nerimas. O galiausiai sužinojau, kad laukiuosi dar vieno mažylio. Buvo praėję vos 4 mėnesiai nuo grįžimo iš ligoninės, tad tai buvo netikėta, kartu ir baugu. Buvome išsekę fiziškai ir emociškai, todėl žinia išgąsdino“, – netikėtumų kupiną laikotarpį prisimena Monika.
Stiprybės šaltinis
Trumpam parvykus į Lietuvą, ji išgirdo rekomendacijas nutraukti nėštumą dėl galimų rizikų, tačiau Norvegijoje susidūrė su kitokiu požiūriu – palaikymu ir pagarba pasirinkimui. Ši patirtis suteikė jai stiprybės.
Vis dėlto, nėštumo metu dėl ūminio apendicito Monikai vėl teko atsidurti ligoninėje. Tai tik dar labiau sustiprino įtampą. Tačiau galiausiai viskas pasibaigė laimingai – prie šeimos prisijungė sveikas ir stiprus berniukas Matas. „Kai jį pamačiau, jis man atrodė milžinas – po Tėjos jis buvo toks didelis ir stiprus“, – apie antrojo sūnaus gimimą pasakoja Monika.
Šiuo metu moteris kartu su vyru augina du stiprius, sveikus ir laimingus vaikučius –ankstukei Tėjai, išgyvenusiai nelengvus pirmuosius iššūkius, sausį sukaks penkeri, o tą patį mėnesį gimusiam Matui – ketveri.
„Dabar, prisiminus viską, net sunku suvokti, kokia rimta buvo situacija. Bet gal būtent tai, kad nesupratau viso rimtumo tuo metu, mane ir saugojo. Esu dėkinga už viską, ką patyrėme – net jei tai buvo labai sunku. Kartais sakoma, kad mamos yra stiprios. Tačiau dažnai tiesiog neturime kito pasirinkimo“, – pasakojimą užbaigia Monika.
„Ankstukų“ paramos fondas jau daugiau nei dešimtmetį teikia pagalbą patiems mažiausiems Lietuvos kovotojams – anksčiau laiko gimusiems kūdikiams, sergantiems naujagimiams ir jų šeimoms. Šeimos, kurioms reikalinga pagalba, kviečiamos kreiptis adresu parama@ankstukai.lt, o prisidėti prie šios prasmingos misijos galite aukodami svetainėje www.ankstukai.lt.
