– Kaip jūsų pasaulyje atsirado opera?

– Kaip dabar atsimenu: man buvo penkiolika metų, eilinė diena ir aš tėvams sakau: „Noriu dainuoti, bet operą.“ Nesimokiau jos, bet iškeltas operinis balsas lyg ir būdavo (duše ar vonioje). Aš su muzika nuo septynerių metų: Jonavoje baigiau Janinos Miščiukaitės meno mokyklą, smuiko klasę. Gal aštuonerius metus griežiau smuiku. Ten buvo atvykęs Liudas Mikalauskas. Žiūrėjau atvipusiu žandikauliu – mano pats pirmasis sąlytis su opera paliko labai didelį įspūdį. Mokykloje mus veždavo į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, bet visą laiką žiūrėdavome baletus.

Dar bandžiau stoti į smuiką. Kai pradėjau ruoštis stojamiesiems, supratau, kad vis tik negaliu, ne mano. Ir labai primygtinai tėvams kartojau, kad reikia operos. Mano tėvai mane labai palaikė. Esu labai dėkinga, nes jie bene vieninteliai, kurie manimi patikėjo ir sukūrė visas aplinkybes, kurios mane čia atvedė. Baigiau Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, trejus metus mokiausi dainavimo, tada stojau į VDU Muzikos akademiją ir grįžau į Vilnių pabaigti magistro.

– Baigėte profesoriaus Vladimiro Prudnikovo klasę.

– Taip. Ir Kaune, ir Vilniuje. Vladimiras Prudnikovas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– Džiaugiatės profesijos pasirinkimu?

– Absoliučiai taip, esu labai laiminga. Būna, kiti sako: „Savo vaikų nelenksime į muzikos kelią.“ Aš absoliučiai kitaip galvoju. Taip, šis darbas turi sunkumų, bet, man atrodo, jeigu nori pasiekti kažkokių rezultatų, kiekviename darbe susidursi su sunkumais, stresu. Aš labai džiaugiuosi, kad man pavyko. Buvo visokiausių galvojimų, atkalbinėjimų, bet džiaugiuosi, kad pasiklioviau savo širdimi ir užtikrintai ėjau šiuo keliu.

– Operos scenoje esate penkerius metus. Ar jau buvo tokių nesėkmių, kurios priverstų susimąstyti?

– Neturėjau, tikiuosi tokių didelių nesėkmių ir nebus. Aš esu perfekcionistė. Jeigu kažką darau, turiu tobulai padaryti. Tas man labai dažnai kišdavo koją, nes tai – didelis stresas. Jei kažkokia natelė būdavo ne taip padainuojama, labai dėl to išgyvendavau. Pradžioje tėvai išklausydavo tuos mano stresus, po to atsirado mano vyras, kuris mane labai suprasdavo. Kamilė Bonté | Asmeninio archyvo nuotr.

– Nes jis ir pats operos dainininkas.

– Taip. Bet kai gimė sūnus, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis ir pasikeitė mano požiūris. Labai džiaugiuosi, nes supratau, kad gyvenimą turime tik vieną ir tame gyvenime nėra tik opera, tik ta viena nata. Truputėlį laisviau į tai žiūriu, man tapo daug lengviau tame būti. Kažkokių nesėkmių ar dugno nebuvo, bet buvo psichologinis sunkumas, kurį išgrynino mano sūnaus gimimas. „Turandot“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asociatyvi nuotr. | M. Aleksos nuotr.

– Ne opera yra didžiausia gyvenimo prasmė?

– Taip, dabar man svarbiausia, kad mano šeima sveika ir sūnus sveikas.

– Ar su vyru lankotės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, ar nueinate pasižiūrėti spektaklių užsienyje?

– Taip. Anksčiau daugiau nueidavome, bet kai yra vaikas, tėvystės džiaugsme dar sąžinė neleidžia palikti vaiko su aukle ir eiti kažkur savo malonumui. Dabar einu paklausyti vyro arba vyras manęs. Kartu mes gal rečiau išeiname, bet atskirai – tikrai taip. Vis tik reikia domėtis, kas vyksta aplinkui, praplėsti savo pasaulėžiūrą.

– Koks vaidmuo jums buvo sudėtingiausias?

– Margarita iš „Fausto“. Aišku, tai pats pirmasis mano įšokimas į operos sceną, kainavęs daug streso. Vokaliai man buvo sunkiausia padaryti šitą vaidmenį ir režisūriniai sprendimai buvo tikrai sudėtingi. „Faustas“. Asociatyvi nuotr. | D. Matvejev nuotr.

– Kiek operos solistas scenoje gali susitelkti į savo partiją, kai jam dar reikia išpildyti režisūrinius, scenografinius sprendimus, dėvėti nepatogius drabužius, žiūrėti į dirigentą, atliepti partnerį?

– Tai įmanoma, kai į tavo atmintį įdėta muzikinė dalis. Tik tada, kai jautiesi pasiruošęs, dainuoji gana laisvai, ateina laikas, kai tu gali personažą išpildyti vaidybiniu aspektu, pamatyti ir savo partnerį, ir dirigentą. Bet, pirmiausia, aišku, yra vokalinė pusė, visa muzikinė medžiaga, su kuria dirbi dieną naktį.

Odeta Vasiliauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“, LRT.lt

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.