Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetuose pristatytas Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas (VK FI), Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano fiskalinės dalies vertinimas.
  
Pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuva turėjo parengti vidutinės trukmės fiskalinį struktūrinį planą (FSP). Jis viešai paskelbtas šių metų balandžio mėnesį, o jame nurodytas grynųjų išlaidų* planas tapo fiskaliniu įsipareigojimu iki 2028 metų.
  
„2026–2028 metų biudžetas planuojamas didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Vykstant karui Ukrainoje ir padidėjus įtampai geopolitinėje erdvėje, valstybės finansams tenka didelis spaudimas. Po kelerių metų pertraukos fiskalinės drausmės reikalavimai tapo griežtesni. Nuo 2025 m. biudžetų deficitus vėl pradėjo riboti Europos Sąjungos teisės aktai, o kitais metais taip pat galios ir valdžios sektoriui taikomos nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės“, – akcentavo Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
VK FI, vertindama planą ir siekdama iliustruoti viešiesiems finansams kylantį spaudimą, parengė du viešųjų finansų scenarijus. Pirmasis įtraukia beveik kasmet priimamus sprendimus, didinančius ilgalaikes valdžios sektoriaus išlaidas (viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas, papildomas pensijų indeksavimas ir pan.). Pagal šį scenarijų, 2026–2028 m. deficitas būtų artimas 3 proc. BVP, o grynųjų išlaidų augimas viršytų FSP pateiktus įsipareigojimus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad FSP pateiktas fiskalinis įsipareigojimas neapima nacionalinės išlygos gynybos išlaidoms, dėl kurios Lietuva kreipėsi į ES Tarybą.
  
Pagal antrąjį scenarijų, be pagrindinio scenarijaus prielaidų, numatomas gynybos finansavimo didinimas nuo 3 iki 5 proc. BVP ir mokesčių pakeitimų įtaka. Tokiu atveju 2026–2028 m. deficitas viršytų 4 proc. BVP.
  
„Neapibrėžtumas ir griežtėjantys fiskaliniai reikalavimai verčia atvirai kalbėti apie tai, kas būtina: jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, joks dalinis sprendimas nebetinka. Priimti mokesčių pakeitimai buvo reikšmingas žingsnis link teisingesnės mokesčių sistemos, tačiau šios pajamos nepadengs visų poreikių, todėl neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius. Priešingu atveju valstybės skola artės prie 60 procentų BVP ribos“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano fiskalinės dalies vertinimas

* Grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus išlaidas palūkanoms, diskrecines pajamų priemones, ES programų išlaidas, nacionalines išlaidas ES programų bendrajam finansavimui, ciklines nedarbo išmokas, taip pat vienkartines ir kitas laikinąsias priemones.