Viešumoje ne kartą girdėjau komentarų, kad kariuomenė nieko neveikia ar veikia per lėtai, o kalbos vis sukasi tik apie būsimąjį laiką. Jei garsiai nešnekame – nereiškia, kad niekas nevyksta. Svarbiausia – išlaikyti kariuomenės vystymo ir stiprinimo tęstinumą, fokusuojantis ne tik į didelius projektus, bet išlaikant padidintą dėmesį karių individualių įgūdžių konsolidavimui įvairiose kovinėse aplinkose, gebėjimui sąveikauti ir veikti nedidelių padalinių – „skyrius–būrys–kuopa“ – lygmenyje, jaunesniųjų vadų rengimui ir naujų kariavimo metodų adaptacijai bei diegimui.

Ar viskas vyksta taip greitai, kaip norėtųsi? Veikiausiai ne. Norėtųsi, kad procesai ir procedūros būtų greitesni, tačiau pokyčiams bei sistemų integravimui reikia laiko. Tačiau tai, kas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, privalome padaryti laiku ir kokybiškai. Turime aiškiai nubrėžtas kryptis, tad apie tai – plačiau.

1. Karinis rengimas ir parengtis

Pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės 1-ąją diviziją, pereiname prie struktūros, kuri leis efektyviau planuoti, vadovauti ir vykdyti sąveiką su sąjungininkų korpusais. Mūsų kuriamai divizijai sąjungininkų įgalintojai tampa papildomu resursu, leidžiančiu jau dabar treniruotis su divizijos lygmens sistemomis. Kaip pavyzdį galėčiau išskirti salvines raketų sistemas HIMARS.
Karinį rengimą orientuojame į tai, kad visi vienetai pasiektų ir išlaikytų parengtį vykdyti valstybės ginkluotos gynybos plano užduotis. Šis planas apima visą Lietuvos kariuomenę ir kitų institucijų įeinančių į ginkluotųjų pajėgų sudėtį – VAT, VSAT, VST, LŠS, AOTD – veiksmų koordinavimą. Jis bus tikrinamas šį rudenį pratybų „Perkūno griausmas“ metu.

Bazinio rengimo srityje:
– atnaujintas rengimas veikti artimoje kovoje;
– tikrinami išgyvenimo įgūdžiai mūšio lauke;
– mokome veikti prieš dronus;
– akcentuojame taktinę mediciną;

Priėmėme sprendimą keisti požiūrį į kovinio šaudymo standartus. Nustatėme konkretų tikslą: nuo 2025 m. NPPKT kariai per 9 mėnesių tarnybą, o KASP – per 3 metų tarnybą turi pereiti nuo individualaus šaudymo prie šaudymo skyriaus gynyboje. Tai reiškia: ugnies valdymas, paramos ginklų integracija, realistiškas mūšio lauko supratimas.

Restruktūrizavome bazinio ir skyriaus vado kursų programas – jos pritaikytos šiuolaikinio karo realijoms. Tokios pačios programos taikomos ir rengiant Ukrainos karius tarptautinėse misijose. Papildomai, didėjant karių skaičiui matome didelį kvalifikuotų puskarininkių poreikį, šiuo tikslu didiname puskarininkių kursų skaičių.

Pradedame sisteminį bepiločių orlaivių integravimą nuo skyriaus iki divizijos lygmens. Kiekvienas pėstininkų skyrius turės droną žvalgybai. Aukštesni vienetai – atitinkamas žvalgybinių ir kovinių dronų sistemas. Taip pat vyksta procesas dėl tolimojo nuotolio kovinių dronų išvystymo tam, kad reikalui esant galėtume smogti giliai priešo užnugaryje.

Įkūrėme Bepiločių orlaivių sistemų mokymo centrą Lietuvos kariuomenės mokykloje. Surinkti entuziastai jau rengia žvalgybinių ir atakos dronų operatorius. Į pradines programas įtraukėme Ukrainos karo patirties turinčius specialistus.

Siekiant kaip įmanoma geriau paruošti aktyvųjį rezervą, nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai pagal naujas programas mokomi valdyti savaeiges artilerijos sistemas PZH 2000, šarvuotus taktinius visureigius JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS. Taip pat, laukiant naujųjų pirkinių, pradėtas HIMARS, CAESAR II, LEOPARD 2A8, BLACK HAWK UH-60M įgulų rengimas.

2. Pajėgų apsauga / Kontrmobilumo priemonės

Vykdome kontrmobilumo parkų steigimo planą, tikslas – visoje Lietuvoje įrengti 27 inžinerinių priemonių parkus. Dauguma jų jau įrengti kariuomenės infrastruktūroje, kai kur savivaldybėse darbai jau pradėti, o likusiuose taškuose – planuojami.
Iki kitų metų pabaigos taip pat planuojame įrengti rezervines kliūtis valstybinės reikšmės keliuose ir prie tiltų, o devyniuose tiltuose – specialias konstrukcijas sprogmenų tvirtinimui.

Šiuo metu kartu su Krašto apsaugos ministerija vykdome praktinius pokalbius su mūsų kaimynais dėl regioninės gynybos linijos formavimo. Turime skaičiavimus, turime bendrą matymą – dabar svarbiausia išsigryninti bendrą principinį planą ir užtikrinti, kad visos šalys laikytųsi suderinto sumanymo. 
Inžinerijos batalionas jau įrenginėja pirmąsias gynybines pozicijas poligonuose ir realiomis sąlygomis tikrina jų atsparumą, panaudojimo galimybes bei pritaikomumą įvairioms situacijoms.

Svarbu suprasti: fizinės kliūtys – jei jos neparemiamos ugnimi ir minomis – neveikia. Su tuo susijęs ir mūsų pateiktas karinis patarimas išstoti iš Otavos konvencijos, kad, prireikus, būtų galima efektyviai taikyti ne tik prieštankines, bet ir priešpėstines minas valstybės gynybos tikslams.

3. Oro gynyba

Matome, kad tam, jog galėtume efektyviai naikinti visus potencialius oro taikinius, prireikus būtume pasirengę greitai ir patikimai reaguoti, reikalinga papildoma sensorika ir platesnės naikinimo galimybės.

Kartu su Krašto apsaugos ministerija jau esame numatę konkrečias priemones šios srities stiprinimui. Be oro gynybos bataliono, kuris kuriamas divizijos struktūroje, planuojame steigti atskirą vidutinio nuotolio oro gynybos batalioną, kurį sudarys NASAMS baterijos. Taip pat bus formuojamos trumpojo nuotolio oro gynybos MSHORAD baterijos.

Lygiagrečiai ieškome sprendimų, kaip oro taikinius naikinti kuo ekonomiškiau – pasitelkiant paprastesnes, bet veiksmingas priemones. Šioje srityje aktyviai perimame Ukrainos patirtį, pagal kurią matyti, jog kartais pigios ir ne tokios technologiškai pažangios priemonės gali būti labai veiksmingos neutralizuojant oro taikinius.

4. Bendradarbiavimas su sąjungininkais ir institucijomis

Vienas iš mūsų saugumo garantų – sąjungininkai. Pirmą kartą istorijoje Vokietijos kariuomenė dislokuoja šarvuotą brigadą užsienyje. Lietuvai priskirta 45-oji brigada laipsniškai perkeliama į Lietuvą ir integruojama į mūsų gynybos sistemą. Vokietija jau išbandė savo brigados perdislokavimą – ir tai atliko labai greitai.
Kitas atgrasymo veiksnys – JAV rotacinės pajėgos. Atlikome visą reikalingą infrastruktūros atnaujinimą – dabar galime priimti dar daugiau sąjungininkų karių.

Visos Lietuvos kariuomenės pajėgos – sausumos, oro, jūrų – dalyvauja NATO pratybose ir realiose operacijose. Pvz., Karinės jūrų pajėgos dalyvavo „Baltic Sentry“ operacijoje, kurios tikslas – kritinės infrastruktūros apsauga jūroje.
Kaip priimančioji šalis, darome viską, kad sąjungininkai čia jaustųsi pasiruošę. Opiausia problema – mokymo laukai. Sąjungininkai ir mūsų kariai turi turėti vietą treniruotis. Tikiuosi, kad iki pilnos divizijos sukūrimo galėsime džiaugtis nauju poligonu.

Didiname bendradarbiavimą ir su kitomis statutinėmis struktūromis: Karo policijos, KASP, pėstininkų batalionų pratybose dalyvauja VST, VSAT, policijos, ARO pareigūnai. Pratybos tampa vis labiau jungtinės – ne simbolinės.

5. Pilietinis įsitraukimas

Karo komendantūrų valdybos įkūrimas – tai nauja erdvė piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos. Tai užtikrina glaudų bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kad krizės atveju kariuomenė ir civilinė valdžia reaguotų išvien.

Mišriu principu formuojamuose vienetuose jau yra:
– apie 2,3 tūkst. komendantinių šaulių,
– apie 2,5 tūkst. aktyviai įsitraukiančių piliečių,
– 1 000 planuojama parengti 2025 m.

Gera žinia, jog dėl didėjančio noro prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų, buvo priimtas sprendimas didinti savanorių skaičių, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui skaičius didės iki beveik 7 tūkst.
Džiugina ir savivaldybių iniciatyvos – jos atnaujina evakuacijos planus, vis dažniau įsileidžia karinio rengimo pratybas. Už tai – nuoširdžiai dėkoju.

6. Kibernetinė gynyba ir informaciniai veiksmai

Norėčiau atkreipti dėmesį į du itin svarbius aspektus, liečiančius fizinę, kognityvinę ir informacinę gynybos dimensijas. Norint paveikti priešo mąstymą, suvokimą, emocijas, valią priešintis ar priimti sprendimus, vien fizinių veiksmų nepakanka.
Todėl šiemet įkūrėme ir sustiprinome du specifinius padalinius. Pirmasis – Kibernetinės gynybos valdyba, kurios paskirtis – užtikrinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir apsaugoti kariuomenę kibernetinėje erdvėje.

Antrasis projektas – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento stiprinimas, įsteigiant Medijų operacijų centrą bei Informacinių veiksmų kuopą.

Mūsų analitikai nuolat fiksuoja augantį priešiškų informacinių operacijų mastą. Todėl siekiame plėsti savo informacinius pajėgumus ir stiprinti visuomenės atsparumą propagandai, kurdami gebėjimus, kurie:
– ugdo kariuomenės ir visuomenės kritinį mąstymą;
– paneigia priešiškus naratyvus;
– užtikrina skaidrų ir aktyvų informavimą apie Lietuvos kariuomenės veiksmus;
– o esant poreikiui – vykdytų informacines operacijas prieš priešiškas pajėgas.

Pabaigai

Lietuvos kariuomenė yra vakarietiška ir vertybėmis grįsta struktūra. Tiek mes, tiek Krašto apsaugos ministerija esame atviri argumentuotiems pasiūlymams ir konstruktyviems patarimams, nes suprantame – stiprybė gimsta iš bendro darbo ir pasitikėjimo.
Kviečiu visus, kurie turi patirties, žinių ar tiesiog noro prisidėti prie gynybos – jungtis. Galite tapti Krašto apsaugos savanorių pajėgų, komendantinių vienetų, profesinės ar nuolatinės privalomosios karo tarnybos dalimi. O galbūt savo vietą rasite Lietuvos šaulių sąjungoje.

Jūsų žinios – mūsų stiprybė. Ginkimės kartu.

Mūsų jėga - vienybėje.

Su pagarba,
gen. Raimundas Vaikšnoras