Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.

Pagal siūlomą tvarką, prieš perleidžiant sodo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, apie tai reikėtų pranešti sodininkų bendrijai ir gauti bendrijos pirmininko išduodamą pažymą. Joje būtų patvirtinta, kad sklypo savininkas yra atsiskaitęs už savo prievoles bendrijai, o tais atvejais, kai perleidžiamas valstybinės žemės sodo sklypas ar jo dalis, apie būsimą perleidimą būtų informuoti su juo besiribojančių sklypų savininkai, jeigu jie yra bendrijos nariai. Tokią pažymą reikėtų pateikti notarui sudarant sklypo pardavimo, dovanojimo ar kitą nuosavybės perleidimo sutartį. Bendrijos pirmininkas pažymą turėtų išduoti per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo.

Naujasis sodo sklypo savininkas apie sklypo ar jo dalies įsigijimą bendrijai turėtų pranešti per tris mėnesius nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos valstybės vardu įgyti neužstatyti sodo sklypai būtų parduodami aukcionuose. Tam tikra valstybinė žemė ir toliau galėtų būti parduodama be aukciono. Sodininkų bendrijos galėtų įsigyti jų teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo objektams ar rekreacijai, o bendrijų nariai ir kiti asmenys – jų naudojamus valstybinės žemės sodo sklypus.

Numatoma reglamentuoti ir atvejus, kai sodininkų bendrijai nebereikia iš valstybės be aukciono įsigyto neužstatyto bendrojo naudojimo žemės sklypo. Sprendimą jį parduoti turėtų priimti bendrijos narių susirinkimas daugiau kaip dviejų trečdalių visų bendrijos narių balsų dauguma. Pirmenybės teisę įsigyti tokį sklypą turėtų valstybė. Apie planuojamą pardavimą ir pardavimo kainą bendrija turėtų informuoti Nacionalinę žemės tarnybą, kuri per 30 dienų turėtų apsispręsti, ar sklypą pirkti. Valstybei jo atsisakius arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, sklypą būtų galima perleisti kitam asmeniui.

Taip pat būtų išspręstos anksčiau pradėtų, bet neužbaigtų valstybinės žemės sodo sklypų įsigijimo procedūrų problemos. Jei asmeniui buvo leista sklypą pirkti ir už jį jau sumokėta, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, anksčiau sumokėta suma būtų įskaitoma, o dėl išaugusios sklypo vertės atsiradusio kainos skirtumo papildomai mokėti nereikėtų. Jei atlikus kadastrinius matavimus paaiškėtų, kad sklypas yra didesnis ir už papildomą jo dalį nebuvo sumokėta, už šią dalį reikėtų atsiskaityti.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1611(2) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 20 parlamentarų. Galutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo numatytas gruodžio 3 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Init