Per pirmąjį pusmetį, įsigaliojus galimybei ūkininkams įsigyti teisėtai naudojamą arba su jų valdoma žeme besiribojančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) jau sudarė pirkimo–pardavimo sandorių dėl 318 ha valstybinės žemės. Už ją sumokėta daugiau kaip 3,3 mln. eurų. Į Valstybės gynybos fondą pervesta daugiau kaip 2,6 mln. eurų, sudarančių 80 proc. šių pajamų. Šiuo metu NŽT dar nagrinėja 2 636 prašymus įsigyti beveik 2 437 ha valstybinės žemės.
„Nuosava žemė ūkininkui suteikia daugiau stabilumo planuojant savo ūkio ateitį, o valstybei tai yra papildomos pajamos, kurios skiriamos Valstybės gynybos fondui. Pirmieji mėnesiai parodė ir tai, kad nemažos dalies prašymų negalime patenkinti, nes pageidaujami įsigyti sklypai yra urbanizuotose arba urbanizuojamose teritorijose, kuriose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama. Todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti, ar pasirinktas sklypas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas“, – sako laikinasis Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Dovydas Petraška.
Nuo metų pradžios dėl neatitikimo nustatytiems žemės pardavimo kriterijams atmesta apie 2 556 prašymų. Dažniausia priežastis, kodėl prašymai yra netenkinami yra ta, kad pageidaujami įsigyti žemės sklypai patenka į urbanizuotas arba urbanizuojamas teritorijas, kuriose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.
Todėl prieš teikiant prašymą rekomenduojama pasitikrinti, ar konkretus sklypas nepatenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją. Tai galima padaryti savivaldybių bendruosiuose planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose arba Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), pasirinkus atitinkamos savivaldybės bendrąjį planą.
Didžiausias susidomėjimas valstybine žemės ūkio paskirties žeme fiksuojamas Šilutės, Vilkaviškio, Šiaulių ir Šakių rajonuose.
NŽT viešai skelbia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo statistiką specialioje švieslentėje. Joje galima stebėti gautų prašymų skaičių, jų nagrinėjimo eigą ir rezultatus bei palyginti duomenis pagal laikotarpius ir teritorijas.
Kas gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę?
Fiziniai asmenys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti, jeigu ne trumpiau kaip trejus metus yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi profesinį pasirengimą ūkininkauti ir per pastaruosius trejus metus Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos. Kartu su prašymu būtina pateikti VMI priimtas metines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM311). Pasėlių deklaracijos, ūkio apskaitos žurnalai, sąskaitos, čekiai ar kiti panašūs dokumentai šiuo atveju nėra tinkami įrodymai.
Juridiniai asmenys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti, jeigu yra žemės ūkio produkcijos gamintojai ir jų pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus sudarė daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Kartu su prašymu būtina pateikti žemės ūkio ministro patvirtintos formos pažymą apie pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Kokią žemę galima įsigyti?
Įsigyti galima iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Parduodami tiek teisėtai naudojami valstybinės žemės sklypai, tiek laisvi, neišnuomoti sklypai, besiribojantys su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.
Valstybinė žemė neparduodama, jeigu ji yra urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, taip pat rezervuota investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai.
Vienas asmuo iš valstybės gali įsigyti ne daugiau kaip 21 ha tokios žemės, o bendras jam ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali viršyti 500 ha.
Kaip pateikti prašymą?
Prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“. Juos taip pat galima pateikti per Elektroninius valdžios vartus, elektroniniu paštu, per e. pristatymo sistemą arba paštu. Jeigu planuojama įsigyti kelis žemės sklypus, rekomenduojama kiekvienam jų pateikti atskirą prašymą.
Kaip nustatoma žemės kaina?
Valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina nustatoma palyginus masinio ir individualiojo vertinimo metu nustatytas vertes. Pasirenkama didesnioji, kuri padidinama 25 procentais.
NŽT organizuoja individualųjį žemės sklypo vertinimą, o jo išlaidas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kompensuoja pirkėjas. Šiuo metu vieno sklypo individualusis vertinimas kainuoja 96,8 eurų. Tai yra daugiau kaip du kartus mažiau nei vidutinė tokios paslaugos rinkos kaina.
Ūkininkams, planuojantiems įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, NŽT yra parengusi prašymų teikimo atmintinę bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos galima rasti NŽT interneto svetainėje.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos inf.
