Technologijos keičia ne tik didžiausius šalies gamybos ir paslaugų sektorius – pokyčiai vyksta ir žemės ūkyje, miškininkystėje. Vienas ryškiausių ženklų – augantis kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Darbdaviai nuolat ieško žemės ūkio technikos operatorių – traktorių, kombainų ir kitos specializuotos technikos vairuotojų, mechanikų, remonto specialistų, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, agronomų, veterinarijos specialistų, gyvulių priežiūros darbuotojų. Taip pat paklausūs miškininkystės ir miško ruošos darbuotojai, medkirčiai, daržininkai, sodininkai, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių darbuotojai.
Pirmąjį pusmetį šiame sektoriuje 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia darbo pasiūlymų registruota Vilniaus (187), Radviliškio (164), Pakruojo (140), Panevėžio (139), Šalčininkų (117), Kelmės (104) ir Raseinių (91) rajonuose.
„Pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius sparčiai keičiasi, auga kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti automatizuotą techniką, dirbti su GPS sistemomis, skaitmeniniais sprendimais ir precizinio ūkininkavimo technologijomis, poreikis. Tokių kompetencijų turinčių darbuotojų pasiūla išlieka ribota. Todėl tradicinių fizinių darbų dalis sektoriuje nuosekliai mažėja“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.
Per pusmetį žemės ūkio įmonėse padėta įsidarbinti 3,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – vidutiniškai per mėnesį po 500 darbo ieškančių žmonių. Pernai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pradėjo dirbti 5,9 tūkst. gyventojų.
Užimtumo tarnybos klientai dažniau domisi darbo pozicijomis augalininkystės ūkiuose – čia norėtų įsidarbinti 500 asmenų, mažiau patrauklus darbas gyvulininkystės srityje – to pageidauja 200. Pagalbiniais mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkais sutiktų dirbti 300 žmonių. Išvardintų profesijų atstovais norinčių įsidarbinti yra daugiau tarp vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų (~700) nei jaunimo iki 29 m. (iki 100).
Pasak J. Zemblytės, daugelį žemės ūkio darbų vis dar dirba vyresni žmonės, o jauniems trūksta motyvacijos: „Darbo pasirinkimus čia lemia stereotipai, kad šie darbai yra sunkūs, fiziškai alinantys ir menkai apmokami. Be to, sezoninis užimtumas ne visiems patrauklus, nes žmonės ieško ilgalaikio ir stabilesnio darbo. Konkurencija su kitais sektoriais irgi turi įtakos žemės ūkio patrauklumui, nes statybos, transporto įmonės dažniausiai siūlo panašios kvalifikacijos darbuotojams konkurencingą atlyginimą, aiškesnes karjeros galimybes ar geresnes darbo sąlygas.“
Darbu žemės ūkyje dažniausiai domisi jaunuoliai, kurie neįgijo profesijos, gyvena agrariniuose rajonuose, atokiau nuo rajono centro, taip pat – linkę kurti ir plėtoti savo verslą. Labiau pavieniai atvejai nei tendencija – likti ūkyje planuoja jaunimas, kurių tėvai ūkininkai, tačiau tokiu atveju siekia inovatyvaus, tvaraus ir verslaus ūkininkavimo – gaminti naujus produktus, derinti kelias verslo sritis (kaimo turizmas ir įvairūs ekologiški maisto produktai, kiti gaminiai).
Daugiausiai laisvų darbo vietų registruota judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams (traktorininkams ir kitokiems žemės bei miškų ūkio įrenginių vairuotojams) – 337 per pirmąjį pusmetį (vidutinis darbo užmokestis – 1918 Eur), pagalbiniams gyvulininkystės ūkio darbininkams – 334 darbo pasiūlymai (1499 Eur), pagalbiniams įvairių darbų darbininkams – 318 (1486 Eur), pagalbiniams augalininkystės ūkio darbininkams – 246 (1256 Eur), kvalifikuotiems gyvulių augintojams – 124 (1692 Eur), kvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams – 104 (1834 Eur).
Užsieniečių darbuotojų skaičių dinamika
Žemės ūkio sektorius iki šiol nepasižymėjo dirbančių užsieniečių gausa, tačiau pastaraisiais metais jų skaičius nuosaikiai augo – liepos 1 d. čia dirbo 5,4 tūkst. Dauguma – 4,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai ir 774 europiečiai.
„Atvykstančiųjų užimtumo struktūra rodo, kad atvykėliai dažniausiai užima tas darbo vietas, kurias šalies darbdaviams sunkiausia užpildyti vietos darbo jėga“, – teigė J. Zemblytė.
Dirbančių žemės ūkyje daugiausiai iš Ukrainos (2,2 tūkst.), Baltarusijos (743), Indijos (216), Uzbekistano (195), Filipinų (180), Azerbaidžano (132), Tadžikistano (128), Vietnamo (97), Rusijos Federacijos (81), Kirgizijos (78), Pakistano (75), Kazachstano (69). Tarp ES piliečių dominuoja Lenkijos (243), Rumunijos (203), Latvijos (203), Moldovos (28) piliečiai.
Aukštos kvalifikacijos darbus žemės ūkio sektoriuje dirba 551 užsienietis, iš jų – 146 yra vadovai, 301 – specialistas, 104 – technikai ir jaunesnieji specialistai. Vidutinės kvalifikacijos darbus atlieka beveik 3,8 tūkst. užsieniečių. Tai – įrenginių ir mašinų operatoriai (1599), kvalifikuoti darbininkai (1167), kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai (653), paslaugų darbuotojai ir pardavėjai (298), tarnautojai (62).
Ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai dažniausiai dirba žemės ūkio technikos mechanikais ir remonto specialistais. Lenkai, rumunai – miškininkystės ir miško ruošos darbuotojais; medkirčiais. Nekvalifikuotų užsieniečių darbininkų šiame sektoriuje – 1073 (20 proc.).
Liepos 1 d. pagal darbo sutartis šalyje dirbo 187,9 tūkst. užsieniečių (19,1 tūkst. ES piliečių, 168,7 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių).
Užimtumo tarnybos inf.
