Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pristatytas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma palaipsniui plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą mokyklose.

Nuo šių 2024–2025 mokslo metų visos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, I gimnazijų (9 kl.) klasių mokiniams įgyvendina integruotą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo veiklą. Integruotai ugdymo veiklai įgyvendinti skiriamos 3 ugdymo dienos per mokslo metus.

„Kalbame apie atskirą su Šaulių sąjunga vykdomą projektą, kai tris dienas per metus devintokai skirtingais mėnesiais, skirtingais metų laikais turi tokį kursą. Mes link jo keliavome kelerius metus, pradėjome nuo pilotinio projekto, bet galų gale šiais mokslo metais jau turime privalomą kursą“, – pristatydamas projektą sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, dažniausiai šauliai arba kariai savanoriai, kai kuriais atvejais atsargos kariai, atvyksta į mokyklas ir veda kursą, kuris yra ir teorinis, ir praktinis. „Teorinis – dažniausiai apie mūsų gynybos planus, apie tai, kaip Lietuva gintųsi, apie piliečio vietą gynybos planuose. Praktinis – apie tai, kaip, pavyzdžiui, išmokti teikti pirmąją pagalbą, kaip išgyventi sudėtingomis sąlygomis, kaip pasistatyti palapinę. Galiausiai kursą vainikuoja žygis, toks išgyvenimo žygis“, – kalbėjo politikas.

Seimo narys L. Kasčiūnas pataisomis siūlo laipsniškai, kasmet plėsti gynybos įgūdžių kursą.

Pagal teikiamą projektą, 2025–2026 mokslo metais pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas būtų organizuojamas visiems mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (9–10 (gimnazijos I–II) kl.), du kartus per programos įgyvendinimą.

2026–2027 mokslo metais – visiems mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, du kartus per pagrindinio ugdymo programos pirmosios (5–8 kl.) ir antrosios dalies (9–10 (gimnazijos I–II) kl.) įgyvendinimą.

2027–2028 mokslo metais pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas būtų organizuojamas visiems mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, keturis kartus per pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies (5–8 kl.) ir du kartus per pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies (9–10 (gimnazijos I–II) kl.) įgyvendinimą.

Nuo 2028–2029 mokslo metų visiems mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, keturis kartus per pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies (5–8 kl.), du kartus per pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies (9–10 (gimnazijos I–II) kl.) ir vieną kartą per vidurinio ugdymo programos (11–12 (gimnazijos III–IV) kl.) įgyvendinimą organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Kursus vestų Lietuvos šaulių sąjunga.

Įstatyme būtų įtvirtinta, kad pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo tikslas – suteikti mokiniams žinių ir ugdyti praktinius įgūdžius nacionalinio saugumo, piliečių vaidmens valstybės gynyboje ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityse.

Po pristatymo už šią iniciatyvą (projektas Nr. XVP-331) balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 39 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Seimo Spaudos biuro inf.