Diskusijoje mintimis apie šalies kelių saugumo ateitį dalinosi laikinieji keturių ministerijų vadovai – susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jokubauskienė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Akcentuota viena svarbiausių žinučių – Lietuvos kelių saugumas priklauso ne vien nuo kelių infrastruktūros tobulinimo, bet ir nuo pačių vairuotojų elgesio pokyčių. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad saugūs keliai – tai ne vien politikų sprendimų rezultatas, o mūsų visų atsakomybė, kuria rūpintis reikia kiekvienam.

„Į saugumą keliuose turime žiūrėti subalansuotai – atsakomybė tenka ne tik infrastruktūrai, bet ir mūsų pačių elgesiui kelyje. Galime investuoti milijonus į saugesnius kelius, tačiau vien tik pinigai šio klausimo neišspręs. Todėl kiekvienas turime pradėti nuo savęs – kaskart sėsdami prie vairo pagalvokime apie kelią taip, lyg jis būtų visai nepažįstamas, kuriame nežinai, kas laukia už posūkio. Tokia atsarga ir dėmesys  galėtų padėti mums visiems priartėti prie bendro tikslo“, – sako laikinasis susisiekimo ministras E. Sabutis.

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė pabrėžė sąmoningumo ugdymo svarbą nuo pat vaikystės. Anot jos, svarbiausias švietimas vyksta šeimoje – tėvai yra pirmasis pavyzdys vaikui, kaip elgtis kelyje. Saugaus eismo temos nuosekliai įtrauktos ir į bendrojo ugdymo procesą: nuo pirmos iki dešimtos klasės vaikai dalyvauja gyvenimo įgūdžių programoje, kurioje eismo saugumas užima svarbią vietą.

„Pagrindinė tragiškų nelaimių keliuose priežastis – nesaugus greitis, kuris lemia net 40 % visų mirtimis pasibaigusių eismo įvykių. Intensyvi eismo saugumo kontrolė yra būtina. Tačiau policijos pareigūnai ne tik atlieka kontrolės funkcijas keliuose, bet ir aktyviai vykdo prevencines priemones. Prevencija – tai bene svarbiausias ir efektyviausias įrankis tokioje multifunkcinėje sistemoje, kaip susisiekimo infrastruktūra. Esu įsitikinęs, kad švietimas ir kryptingas ugdymas gali duoti ilgalaikį rezultatą – atsakingą vairavimo kultūrą. Nors elgesio formavimo pokyčiai neateina greitai, tačiau tai galime pasiekti bendromis atsakingų institucijų jėgomis. Saugus eismas – mūsų visų atsakomybė“, – sako laikinasis vidaus reikalų ministras V. Kondratovič.

“Žmonių sveikatą lemiantys veiksniai yra už sveikatos sistemos ribų, todėl gyventojų sveikatos raštingumo gerinimas ir elgsenos keitimas kartu su alkoholio vartojimo prevencija yra realus planas įgyvendinti mūsų viziją – Lietuva be žuvusiųjų keliuose,” – sako laikinoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Pernai pavasarį 11 Lietuvos institucijų pasirašė memorandumą dėl eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių įgyvendinimo ir susitelkė bendroms pastangoms reikšmingai sumažinti žuvusiųjų skaičių šalies keliuose.  Iki 2030 m. siekiama žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus, palyginti su 2020 m. Tam numatytas platus priemonių paketas: kelių infrastruktūros gerinimas, inžinerinių eismo saugumo priemonių diegimas, saugaus eismo kampanijos, prevencinės iniciatyvos bei švietimo programos.

2025 m. balandžio mėn. Europos Komisijos paskelbtais preliminariais statistikos duomenimis, Lietuva lenkia ES vidurkį pagal eismo saugumo rodiklį – žuvusiųjų keliuose skaičių per metus, tenkantį 1 milijonui gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis pernai buvo 42, ES – 44.

Be to, statistika rodo, kad 2024 m. mūsų šalyje pernai žuvo mažiausiai žmonių iš visų Baltijos šalių (Latvijoje – 59, Estijoje –50 žuvusiųjų, tenkančių 1 mln. gyventojų). Lietuvai kartu su Lenkija per penkerius metus nuo 2019 m. pavyko labiausiai – net 35 proc. – sumažinti žuvusiųjų skaičių.

Palyginti 2020 m. ir 2025 m. sausio–rugpjūčio mėn., žuvusiųjų eismo įvykiuose šalyje skaičius sumažėjo nuo 97 iki 80, t. y. 17,5 proc.