Įsivaizduokite: nubundate 2050 m. rugpjūčio 29-osios rytą. Kur esate? Kaip jaučiatės? Ką matote aplink save? Kaip atrodo Jūsų kasdienybė, bendruomenė, valstybė? Į šiuos ir galybę kitų su savo ir visos Lietuvos ateitimi susijusių dalykų Ateities raštingumo pamokose mąstė beveik 400 moksleivių (8–11 klasių) iš 18 Lietuvos mokyklų. Šias pamokas vedė Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ komandos apmokyti 6 Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) nariai – jaunieji ateities raštingumo lektoriai. Ateities raštingumo pamokas išbandyti galės ir visi rugpjūčio 29– 30 dienomis vyksiančio festivalio „Būtent!“ lankytojai, užsukę į Vyriausybės erdvę Bernardinų sode.

Kaip pastebi ateities raštingumo lektoriai LMS prezidentas Martynas Dikšaitis ir valdybos narė Kamilė Draudvilaitė, moksleiviai džiugino savo kūrybiškumu atliekant užduotis, o jauniausieji maloniai nustebino savo teigiamu nusiteikimu Lietuvos ateities atžvilgiu, pavyzdžiui, itin daug aštuntokų sakėsi norintys tarnauti kariuomenėje.

Ateities raštingumo pamokose ugdyti pilietiškumo, kūrybiškumo įgūdžiai

„Lietuva 2050“ sukurtas žaidimas leido moksleiviams įsitraukti į savo šalies ateities modeliavimo procesą, apgalvoti tam tikras tendencijas, ambicijas ir iššūkius, kurie galėtų kilti Lietuvai einant šių tendencijų link. „Bene svarbiausia šiame projekte – moksleiviai pamatė, kad jie gali ir kaip gali prisidėti prie savo valstybės ateities formavimo“, – sako M. Dikšaitis. Jis taip pat pažymi, kad šios pamokos buvo naudingos ir tuo, kad moksleiviai edukacinėje dalyje interaktyviai galėjo pažinti valstybės valdymo procesus.

„Džiaugiamės pamatę, kad moksleiviams rūpi jų ateitis, jie nori būti aktyvūs, daryti pokytį, prisidėti prie gerovės kūrimo ir būti visuomenės dalimi. Taip pat džiugino jų kūrybiškumas: užduotis moksleiviai atliko tiek kurdami komiksus, tiek naudodami dirbtinį intelektą. Jie tikrai gerai jautėsi pamokose, nuoširdžiai įsitraukė, nežiūrėjo į tai kaip į privalomą dalyką, kažkokį biurokratinį procesą“, – teigia pašnekovas.

Jam antrindama, tiek didmiesčių, tiek nedidelių regioninių mokyklų moksleiviams Ateities raštingumo pamokas vedusi K. Draudvilaitė sako, kad tokie projektai kaip užtikrina daug didesnį įtraukumą, ugdo pilietiškumą. „Projektų dalyviai pamato, kad prie savo valstybės kūrimo prisidėti gali ne tik politikai ar suaugę žmonės, bet ir moksleiviai. Kai jie supranta, kad kokia nors jų pasiūlyta idėja iš tiesų gali būti įgyvendinta ar bent svarstoma ateityje įgyvendinti, tarsi atsiveria moksleivių mintys, pasirodo nematytos savybės, pavyzdžiui, visiškai neaktyvus moksleivis domisi, įsitraukia, parodo nematytą kūrybiškumą“, – teigia ji.

Moksleiviams rūpi viskas: nuo valstybės gynybos iki verslo plėtros

Pasak lektorių, pamokų dalyviams labiausiai rūpėjo geopolitika, verslo plėtra, aplinkosauga, demokratija, miestų infrastruktūros tobulinimas ir, žinoma, švietimo sistemos ateitis. Daugiau lektorių  įžvalgų ir moksleivių komentarų galima rasti Ateities raštingumo pamokų ataskaitoje.

„Moksleiviai dalinosi mintimis apie tai, kad nuomonės reiškimas yra būtina demokratinės visuomenės egzistavimo sąlyga. Jie taip pat mąstė apie dirbtinį intelektą: jų nuomone, šiai technologijai pakeitus mokytojus, kurių skaičius vis mažėja, mokyklose turėtų atsirasti mentorių, galinčių suteikti emocinį palaikymą tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – pamokų dalyvių įžvalgomis dalinosi LMS prezidentas.

Kadangi pamokos buvo vedamos tiek aštuntokams, tiek vyresniems moksleiviams, K. Draudvilaitė sako, kad tekdavo pritaikyti pamokų turinį pagal tam kiekvienos klasės gebėjimus. Vis dėlto, tai nemažino moksleivių susidomėjimo. „Ypač stebino moksleivių požiūris į tarnavimą kariuomenėje: pastebėjau, kad kuo jaunesni moksleiviai, tuo didesnį norą tarnauti kariuomenėje jie išreiškė, jaunesni moksleiviai atrodė pilietiškesni“, – atradimais dalinosi lektorė.

Ateities raštingumas – kiekvieno galimybė, teisė ir pareiga

Savo mintimis apie galimas mūsų valstybės ateitis pasidalinti galės ne tik moksleiviai: rugpjūčio 29–30 dienomis vyksiančio diskusijų festivalio „Būtent!“ dalyviai su ateities raštingumo žaidimo „Lietuva 2050“ personomis galės diskutuoti, kaip skirtingos visuomenės grupės gali įgyvendinti bendrą viziją – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti.“

„Manau, kad norėdami kurti savo šalies ateitį jauni žmonės turėtų dalyvauti jaunimo organizacijose, kurios duoda impulsą naujovėms ir yra puiki terpė daryti pokytį. O kiekvienas iš mūsų – būti visuomeniški. Turėtume prisiminti, kokioje valstybėje gyvename, branginti demokratiją, savo kraštą. Manau, kad šie dalykai – tas raktas į tvaresnę ir patikimesnę Lietuvos valstybę, kurioje kiekvienas gali jaustis tvirtai ir patogiai, būti lygiavertis visuomenės dalyvis“,  – apie poreikį kiekvienam prisidėti prie savo valstybės ateities kūrimo kalba M. Dikšaitis.

Jam pritardama K. Draudvilaitė taip pat pabrėžė būtinybę dalyvauti savo valstybės gyvenime. „Jeigu aš neprisidėsiu, mano aplinka neprisidės, tada niekas neprisidės prie Lietuvos kūrimo. Visada reikia pasižiūrėti į save, pradėti nuo savęs, įtraukti aplinkinius. Na, mes, lietuviai mėgstame skųstis, mums vis kas nors netinka, bet alternatyvų nesiūlome, mums nėra įdomu. Todėl dirbant su jaunąja karta norisi, kad kiekvienas problemą pamatęs žmogus žinotų, kad jie gali eiti ir patys ją spręsti“, – sako jaunoji lektorė.

„Yra lietuviškas posakis – „kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“. Daugelis valstybių šiuo principu ir gyvena. Juk reikia prisiminti ne tik savo teises, bet ir pareigas, kad ir eiti balsuoti. Žmonės neina balsuoti ir vėliau lieka nepatenkinti pokyčiais valstybėje. Juk tai yra bendra visų mūsų atsakomybė, kurią turime prisiimti“, – priduria M. Dikšaitis.

Tikimasi, kad Ateities raštingumo žaidimas festivalyje „Būtent!“ ne tik paskatins įsivaizduoti ateitį, bet ir paskatins kiekvieną susimąstyti, kaip kiekvienas galime prisidėti prie savo valstybės kūrimo.

Ateities raštingumas (dažniau vadinamas „ateičių raštingumu“) neretai įvardijamas kaip vienas svarbiausių lavintinų gebėjimų. Jungtinių Tautų institucija UNESCO prieš maždaug dešimtmetį pastebėjo ir įvardijo šį naują įgūdį, kuris su laiku taps vis reikalingesnis, leis atsikratyti baimės žiūrėti į ateitį kaip į nežinią ir suteiks žmonėms privalumą žvelgiant į ateičių gausą pamatyti galimybes, įžvelgti pasirinkimo ar tam tikrų problemų sprendimo variantus.

lrv.lt