Lietuva netrukus turės naują Vyriausybę. Ši perkrova suteikia galimybę pasielgti kitaip nei ankstesnės vyriausybės ir pažiūrėti į situaciją valstybiškai. Tai galimybė pagaliau iškelti švietimą į pirmą planą ir kurti šalį, kuri augina ateičiai pasiruošusius žmones bei tampa vis atsparesnė ateities iššūkiams. Niekada nereikia tikėtis, kad dešimtyse puslapių sudėliota Vyriausybės programa bus įgyvendinta. Kalbėkime apie konkrečius darbus, kurie taptų ilgalaike kryptimi, nepriklausoma nuo politinių ciklų. Siūlau penkis darbus švietimo politikai.

1. Aiškus ir ambicingas tikslas

Jei paklaustumėte pažangiausių Lietuvos mokyklų vadovų, ko labiausiai trūksta šalies švietimo sistemai, dažniausiai išgirstumėte, kad tai aiški ir ilgalaikė kryptis. Estija nuo pat nepriklausomybės pradžios suprato, kad švietimas yra jų valstybės pagrindas, nes be žmonių jie – kaip ir mes – nieko daugiau neturi. Šiandien Estija pirmauja Europoje pagal tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus, o jų švietimo sistema tapo eksportuojama gerąja praktika.

Tad pirmas lūkestis naujai Vyriausybei yra paprastas – švietimą vertinti, kaip valstybės ateities pagrindą ir išsikelti tikslą tapti geriausia švietimo sistema Europoje. Ne patekti į TOP 10, ar TOP 5, bet tapti pačia geriausia. Tokia ambicija yra lengvai suprantama ir diktuoja visai sistemai aiškią kryptį, į kurią galima tikslingai nukreipti resursus, reformas, mokytojų rengimą ir institucijų darbą. Jei šalis neformuluoja aukščiausio tikslo, ji rizikuoja amžinai likti vidutinybių spąstuose. Bet šis tikslas negali būti tik šūkiu, kaip dažnu atveju buvo iki šiol, o turi būti lydimas konkrečių sprendimų.  

2. Lyderystė ir šiuolaikinė vadyba

Turėdami kryptį, turime turėti ir žmones, kurie mus ves jos link. Deja, švietimo sistemoje trūksta ne tik gerų mokytojų, bet ir vadovų, turinčių šiuolaikinius vadybos įgūdžius. Problema matoma ne tik mokyklose, bet ir ministerijoje bei pavaldžiose institucijose.

Silpna vadyba reiškia stringančius procesus, neefektyviai naudojamus resursus, nenuoseklias programas, prastas darbo sąlygas, dažnai – ir krizinių situacijų nevaldymą. Verslas ir kitos viešojo sektoriaus sritys seniai įrodė, kad aiškūs procesai, kokybės rodiklių sekimas ir komandos motyvacija leidžia pasiekti puikių rezultatų. Švietime to vis dar stokojame.

Lūkestis Vyriausybei – sistemingai kelti vadybinius gebėjimus visose grandyse: nuo aukščiausių institucijų iki kiekvienos mokyklos, investuoti į vadovų lyderystės programas, diegti grįžtamojo ryšio praktikas.

3. Duomenimis grįsti sprendimai

Gyvename atvirų duomenų amžiuje, tačiau Lietuvos švietimo sistema vis dar nepakankamai skaidri šiuo klausimu. Duomenys apie mokinius ir mokyklas yra nesusisteminti, išsibarstę per kelias platformas, o viešai dažniausiai matome tik įvairius vidurkius. Tačiau vidurkiai slepia labai skirtingas realybes – vienoje mokykloje šešetas gali reikšti didelį progresą, kitoje – signalą, kad vaikas lieka be pagalbos.

Šiandien mes apie realią ugdymo kokybę sužinome tik iš egzaminų rezultatų, kai jau būna per vėlu. Nežinome, kurios mokyklos padeda vaikams augti, o kurios tik gilina socialinę nelygybę.

Lūkestis Vyriausybei – atverti, sujungti ir standartizuoti švietimo duomenis, kad jie taptų pagrindu sprendimams. Tai leistų matuoti individualią mokinio pažangą, anksti identifikuoti rizikas, taikyti efektyvią pagalbą ir užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas nuošaly. Tik su tokia sistema galima kurti švietimą, orientuotą į žmogų, o ne į pažymį.

4. Tik patikrinti pokyčiai

Vienas didžiausių Lietuvos švietimo sistemos skaudulių – reformų skubinimas ir jų pokytis kiekviename politiniame cikle. Nauja idėja, vos pasirodžiusi politikų lūpose, neretai jau kitąmet taikoma visoje šalyje. Rezultatas – chaosas, klaidos, pasimetę mokytojai ir pavargusios mokyklų bendruomenės. Ne viena reforma taip ir žlugo, nes niekada nebuvo tinkamai išbandyta mažesniu mastu.

Pasaulyje pažangios švietimo sistemos veikia priešingai – pirmiausia pokyčiai bandomi keliose mokyklose ar savivaldybėse, vertinami jų rezultatai, jie tobulinami ir tik tada sprendimai taikomi visoje šalyje. Tokia praktika leidžia ne tik išvengti klaidų, bet ir sulaukti natūralios bendruomenių paramos, nes pokytis įgyvendinamas kartu su jomis.

Lūkestis Vyriausybei – įtvirtinti pilotinių projektų principą kaip privalomą standartą. Tai būtų atsakingas ir patikimais įrodymais paremtas būdas diegti pokyčius.

5. Pozityvių pavyzdžių sklaida

Apie švietimą Lietuvoje kalbame per mažai ir pernelyg akcentuojame vien tik problemas. Viešasis naratyvas dažnai yra negatyvus: daugiausia dėmesio skiriama egzaminų sesijų problemoms, mokytojų trūkumui, incidentams mokyklose. Tačiau švietime turime ir daugybę sėkmės istorijų – mokytojų, kurie įkvepia, mokyklų, kurios sukuria stiprias bendruomenes, mokinių, kurie pasiekia tarptautinių laimėjimų.

Deja, nėra dalijimosi kultūros, tad dažnai šios istorijos nenuskamba toliau mokyklos sienų. Jos retai patenka į dėmesio centrą ir netampa sektinais pavyzdžiais kitoms mokykloms. Negatyvus fonas atgraso jaunus žmones nuo pedagogikos, o visuomenėje formuojasi įspūdis, kad švietimas – beviltiška sritis.

Lūkestis Vyriausybei – padėti keisti naratyvą ir skatinti atvirumo kultūrą. Ne propagandiškai slėpti problemas, bet kryptingai skleisti gerąsias praktikas, įvardyti švietimo lyderius, suteikti jiems tribūną. Tik taip sukursime sektiną, pozityvų ir augimui palankų Lietuvos švietimo veidą.

Švietimas – ateities pagrindas

Jei naujoji Vyriausybė turės drąsos iškelti švietimą į prioritetų viršūnę, susitelks į ambiciją, vadybą, duomenis, pilotavimą ir gerųjų praktikų sklaidą, Lietuva gali tapti ne tik regiono, bet ir visos Europos švietimo lydere. Tam reikia ne fragmentiškų sprendimų, o aiškios krypties. Mes neturime išskirtinių gamtinių išteklių, bet mūsų didžiausias turtas ir potencialas yra kūrybingi ir darbštūs žmonės. Investuodami į juos, į jų lavinimą, jų pasirengimą ateities iššūkiams, jų kūrybinių galių įgalinimą, mes sukursime šalį, kuri geba augti, kurti ir išlikti saugi bei konkurencinga.

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.  

Robertas Dargis, organizacijos „Švietimas #1” valdybos narys