Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) užsakymu 2025 m. lapkritį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Kiek visuomenė pasitiki asmens duomenų apsauga Lietuvoje ir kaip dažnai pastebi šios srities pažeidimus?
KAS TREČIAS SUSIPAŽINO SU BDAR
Praėjo daugiau nei penkeri metai nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo. Nors BDAR žinomumas pirmuosius ketverius metus augo, 2025 m. apie šį reglamentą girdėjusių ir su juo susipažinusių gyventojų dalis nebekito. Remiantis apklausa, 85 % gyventojų yra girdėję apie BDAR, o 34 % – susipažinę. Nepaisant to, tik maždaug ketvirtadalis gyventojų galėjo įvardyti instituciją (be teismų), kuri padėtų apginti jų teises asmens duomenų apsaugos srityje. VDAI pavadinimą nurodė 26 % respondentų.
RETAI PASTEBI PAŽEIDIMUS
Remiantis apklausa, 13 % apklaustų gyventojų mano, kad per pastaruosius metus susidūrė su neteisėtu arba netinkamu jų asmens duomenų tvarkymu. Iš jų – 56 % ėmėsi veiksmų, siekdami apsaugoti savo teises (tai yra 9 procentiniais punktais daugiau nei 2024 m.). Jei ateityje susidurtų su asmens duomenų pažeidimu, 91 % apklaustų gyventojų imtųsi veiksmų, pavyzdžiui, ieškotų daugiau informacijos, kreiptųsi į įmonę ar įstaigą, kuri netinkamai tvarkė duomenis, arba teiktų skundą atsakingai priežiūros institucijai.
PASITIKI ĮMONĖMIS IR ĮSTAIGOMIS
Šiais metais gyventojų pasitikėjimas įmonėmis bei įstaigomis asmens duomenų apsaugos srityje augo. Remiantis apklausa, 58 % gyventojų mano, kad įmonės ir įstaigos Lietuvoje užtikrina teisę į duomenų apsaugą (tai yra 6 procentiniais punktais daugiau nei 2024 m.). Taip pat augo gyventojų pasitikėjimas duomenų apsaugos išmanymu, nes 50 % respondentų teigia, kad žmonės yra informuoti apie asmens duomenų apsaugą (4 procentiniais punktais daugiau nei 2024 m.). Visgi, pasitikėjimas savo darbdaviais išlieka aukščiausias – 62 % respondentų mano, kad jų darbdaviai laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
JAUNIMAS IR VADOVAI ATSPARIAUSI
Apklausos rodo, kad jaunimas (18–29 m.) ir gyventojai, gaunantys didesnes pajamas ir užimantys aukštesnes pareigas, asmens duomenų apsaugos srityje jaučiasi saugesni: geriau žino savo teises ir kaip elgtis susidūrus su asmens duomenų apsaugos pažeidimu, labiau pasitiki duomenų valdytojais ir duomenų tvarkytojais. Aukščiausias pajamas gaunančių respondentų suvoktas asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis (ADASL) siekia 68 %, o skirtumas tarp žemiausias ir aukščiausias pajamas gaunančių respondentų ADASL suvokimo yra net 12 procentinių punktų.
ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS SĄLYGŲ LYGIS
Nuo 2021 m. VDAI matuoja ir vertina asmens duomenų apsaugos sąlygų lygį (ADASL). Šis rodiklis apskaičiuojamas naudojant duomenis iš reprezentatyvios gyventojų apklausos. Į ADASL įeina 10 klausimų, susijusių su asmens duomenų apsauga (apie gyventojų žinias, pasitikėjimą įmonėmis ir įstaigomis dėl asmens duomenų tvarkymo, elgesį, susidūrus su galimais pažeidimais, ir pasitikėjimą priežiūros sistema). Maksimali siektina rodiklio reikšmė yra 100 %. 2025 m. ADASL siekė 63 % (2024 m. ADASL taip pat buvo 63 %, 2023 m. – 64 %, o 2021–2022 m. – 60 %). Augantis rodiklis rodo gerėjančias asmens duomenų apsaugos sąlygas Lietuvoje.
