Ar vartotojui rūpi jo daromas poveikis aplinkai? Tikėtina, kad daugelis atsakytų – taip. Tačiau dar svarbiau – ar jis nori žinoti, kokį poveikį jo vartojimas daro aplinkai ir ką galėtų padaryti, kad šis poveikis būtų kuo mažesnis.
2025 m. ES vartotojų sąlygų suvestinės duomenys rodo, kad tik 23 proc. Lietuvos vartotojų rūpi poveikis aplinkai prieš priimant pirkimo sprendimą, kai ES vidurkis siekia 43 proc. Lietuvos vartotojai kaip pagrindines kliūtis rinktis tvarius produktus nurodo aukštą kainą, nežinojimą, ar prekės tikrai draugiškos aplinkai, nepasitikėjimą aplinkosauginiais teiginiais ir nusistovėjusius vartojimo įpročius.
„Norime, kad vartotojai jaustųsi pasitikintys priimdami sprendimus. Prie to turi prisidėti verslas, skelbdamas teisingą ir pagrįstą informaciją apie parduodamas prekes ar paslaugas. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad vartotojų klaidinimo „žaliaisiais” teiginiais būtų kuo mažiau, o ir patys vartotojai galėtų atskirti klaidinimą. Rinka didelė, ji seniai peržengė valstybių sienų ribas. Užkirsti kelią visiems pažeidimams neįmanoma. Todėl būtina ugdyti vartotojų sąmoningumą ir gebėjimą kritiškai vertinti informaciją,” – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Žaliasis smegenų plovimas – vis dar iššūkis
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 60 proc. vartotojų svarbu, ar įmonė prisideda prie aplinką tausojančio vartojimo. Vis dėlto praktika liudija, kad verslas kartais linkęs piktnaudžiauti vartotojų pasitikėjimu, naudodamas vadinamąjį „žaliąjį smegenų plovimą“ – klaidinančius teiginius apie prekių ekologiškumą. Minėtos apklausos duomenys taip pat rodo, jog 58 proc. apklaustų vartotojų nepasitiki verslo subjektų skleidžiama informacija apie siūlomų prekių „ekologiškumą”.
Dar 2020 m. atliktos „žaliųjų“ teiginių stebėsenos metu VVTAT patikrino beveik 100 teiginių 15 elektroninių parduotuvių tinklalapiuose ir nustatė, kad dalis jų nebuvo pagrįsti įrodymais. Įmonės kartais nenaudojo sertifikatų ar dokumentų, patvirtinančių deklaruojamą ekologiškumą.
Vartotojai, prieš įsigydami prekę, turėtų įvertinti „žaliuosius“ teiginius, pasidomėti gamintoju, patikrinti sertifikatus ir nepasikliauti vien tik žalios spalvos etiketėmis.
Naujas griežtesnis reguliavimas
Europos Sąjungos lygmenyje vartojimo politikos ir aplinkosaugos sąsajai skiriamas didelis dėmesys. Visai neseniai daugiau konkretumo į nepagrįstų „žaliųjų” teiginių reguliavimą įvedė 2024 m. vasario 28 d. priimta Direktyva (ES) 2024/825. Ja siekiama geresnės apsaugos nuo nesąžiningos veiklos ir daugiau galimybių vartotojams dalyvauti žaliojoje pertvarkoje. Lietuvoje šie pakeitimai bus perkelti į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą ir Civilinį kodeksą.
Tais pačiais metais priimta ir taip vadinama teisės į taisymą direktyva, kuria skatinamas sugedusių arba trūkumų turinčių prekių taisymas. Remiantis šiuo teisės aktu vartotojams bus lengviau siekti, kad prekė būtų taisoma, o ne pakeičiama. Taisymo paslaugos bus prieinamesnės, skaidresnės ir patrauklesnės. Direktyva sukuriamas priemonių ir paskatų rinkinys, kuriuo siekiama, kad taisymas vartotojams taptų patrauklesnis.
Gal verta keisti įpročius?
Teisės aktai gali keisti vartotojų elgseną, kaip pvz.: minėtoji ES teisės į taisymą direktyva. Tačiau vis dažniau kalbama apie susilaikymą nuo pirkimo, naudotų prekių įsigijimą ir populiarėjančias dalijimosi platformas.
Antroje rudens pusėje internete vėl ryškiai spindės išpardavimų pasiūlymai. Nuolaidos gali suvilioti nusipirkti net ir tai, ko neplanavome ir net nereikia. Prasidėsianti kalėdinių pirkinių karštinė vilios dovanų pasiūlymais, kuriuos ne visada įvertinsime racionaliai.
„Vartotojams norisi patarti, kad prieš pirkdami ne tik susipažintų su pateikta informacija, pasidomėtų apie pardavėją, bet ir pagalvotų, ar tikrai to pirkinio reikia. Mažiau pirkdami, daugiau dalindamiesi mes elgiamės tvariau, o ką jau kalbėti apie sutaupytus pinigus,” – teigia G. Aleksaitė.
