Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, tačiau šiandien valstybėje veikiantis savivaldos sistemos modelis daugeliu atvejų panašesnis į sovietinį reliktą – ydingas, kartais fiktyvus ir „kamufliažinis“. Tai rodo ir duomenys: priešingai nei Europos Sąjungos senbuvėms, ES narėms „naujokėms“ iš postsovietinio bloko dažniausiai būdingi tiesioginiai merų rinkimai. Tokių „naujokių“ Europoje yra net 11 iš 26. Tačiau merų įgaliojimų didinimas vertintinas atsargiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad net 17 šalies savivaldybių yra susiklosčiusi vienpartinė sistema, kurioje visi sprendimai priklauso iš esmės nuo vieno žmogaus. Tokioje sistemoje politikai gali uzurpuoti reikalingas pareigybes, užgožti nuomonių pliuralizmą, o kadencijų ribojimo nebuvimas leidžia tokiai sistemai tęstis metų metus.

Lietuvoje nuo 2015 m. tiesiogiai renkamas meras kartu yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas, o iš tarybos kyla ir visa savivaldybės valdysena. Visgi tiksliai apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas keblu. Paprasto atsakymo, kad meras yra savivaldybės vadovas, neužtenka, nes meras neturi praktiškai jokios personalinės atsakomybės, o jo įgaliojimai yra daugiau nominalūs ir techninio pobūdžio.

Konstituciniam Teismui nusprendus, kad dabartinis savivaldybių merų rinkimų modelis prieštarauja Konstitucijai, politikams ir politikos mokslininkams kartu su pilietine visuomene yra suteikta proga aptarti daugybę su savivalda susijusių sisteminių niuansų ir numatyti reikalingus pokyčius.

Ne vien merų kadencijos klausimas yra svarbus aspektas rinkimų sistemos peržiūroje. Šalyje savivaldybių „punktyrinės linijos“ šiandien yra plačios ir kreivokos, kai kurios savivaldybės yra labai didelės. Vidutiniškai vienai savivaldybei priskiriama apie 60 tūkst. gyventojų. Kuo didesnis savivaldybės gyventojų skaičius, tuo nuotolis tarp atstovų ir juos renkančiųjų didėja. Savivaldybių finansinio savarankiškumo erdvės plėtra per gyventojų pajamų mokesčio dalį ar net įtraukiant dalį kitų mokesčių į savivaldybių biudžetus, tampa svarbiu klausimu kalbant apie savivaldos savarankiškumą.

Savivaldos ir Respublikos ateities klausimais neformaliame virtualiame forume diskutavo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas prof. dr. Egidijus Kūris, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėja dr. Jogilė Ulinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Antanas Kulakauskas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Vaidotas Vaičaitis, buvęs Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, Druskininkų savivaldybės tarybos atstovai ir kiti forumo dalyviai. Diskusiją moderavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

 

Ateities komiteto biuro inf. 

Taip pat skaitykite: