Balandžio 16 dieną rašėme ( straipsnį galite rasti čia.) apie Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centrui priklausančius nuotekų valymo įrengimus, stūksančius Ruklos sodų bendrijoje ,,Neris“. Tuomet buvo paviešinti įtarimai, kad pastarieji teršia Neries upę. Statiniu atidžiau pasidomėti žadėjo ir aplinkosaugininkai. Kadangi šie tikino nerandantys pažeidimų, portalas jonavoszinios.lt atliko tyrimą – iš vamzdžio, jungiančio valymo įrengimus ir upę, paimti mėginiai buvo pristatyti į sertifikuotą laboratoriją. Paaiškėjo, kad Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras, ko gero, ne tik melavo žurnalistams, bet ir kruopščiai slėpė  ,,nešvarius“ veiksmus.

Pastebėjo jau pernai

 ,,Vieną dieną žvejojau su keliais pažįstamais. Staiga pamatėme, kad upėje išsisklaidė visos žuvytės. Supratome, kad prie to prisidėjo ne kas kitas, o visai šalia esantis vamzdis – iš jo į Nerį bėgo nešvarumai. Pasibjaurėjome vaizdu. Pradėjau aiškintis, kodėl į upę patenka smirdančios nuotekos. Tada iš vietinių žmonių sužinojau, kad visai šalia bendrijos stovi valymo įrengimai. Kiek pavyko gauti informacijos, jie priklauso Rukloje esančiam „profilaktoriumui" (aut. past. VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras). Jis ir leidžia čia savo nuotekas, tačiau teko matyti, kad tai daro ir pavieniai asmenys – atveža savo „turtą"  ir išleidžia į betonines talpas“, –  balandžio 16-ąją teigė A. Radinskas, jau nuo pernai bandantis įrodyti aplinkosaugininkams, kad Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro nuotekų valymo įrengimai – vienas žingsnis iki ekologinės katastrofos.

Pažadėjo atlikti tyrimą

Kaip tuomet pasakojo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius, į Nerį išvestas vamzdis dar nereiškia, jog upė yra teršiama – jei iki jo ateinančios nuotekos yra tinkamai išvalomos, šios gali būti leidžiamos į upę. K. Celiešius kalbėjo, kad norint įrodyti Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro kaltę, reikia užfiksuoti, kada ir kokios nuotekos bėga į Nerį. Aplinkosaugininkai patvirtino, jog atliks tyrimą ir viską išsiaiškins.

Nežinojo ar melavo?

Verta prisiminti ir tai, kad K. Celiešius niekada nedvejojo, jog Neries pakrantėje matomas vamzdis yra Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro nuotekų valymo įrengimų dalis. Nepaisant to, šios įstaigos vadovę vadavusi Jurgita Kupčinskienė tikino žurnalistus, jog aptartas statinys yra naudojamas pagal paskirtį, tačiau į upę išvestas vamzdis priklauso visai ne jam.

J. Kupčinskienė akcentavo, jog žmonės neturėtų vaikščioti privačioje valdoje, nes tai yra nusižengimas. Pažadėta prie valymo įrengimų įrengti ir apie tai primenančius ženklus. Nors pažadų įgyvendinimo ilgai laukti nereikėjo – ženklas ,,Privati valda“ buvo pastatytas po kelių dienų, šis visai netrukdė tyrimo atlikimui – vamzdis yra šalia upės, o upė, žinome ir tikime, priklauso visiems žmonėms.

Įkalčiai - užfiksuoti

Gegužės 14-ąją A. Radinskui pavyko nufilmuoti iš nuotekų vamzdžio į Nerį bėgančius nešvarumus. Supratus, kad tai, ko gero,  nebus pakankamas įrodymas, portalas jonavoszinios.lt paėmė mėginius ir pristatė juos į sertifikuotą laboratoriją.

Atlikus jų analizę, abejonių neliko – Neries upė yra teršiama: ištirtose nuotekose rasta 133 mg N/l bendrojo azoto (norma 30 mg N/l), nitritų (NO2-N) – 0,047 mg N/L (norma 0,45 mg N/l), nitratų (NO3 – N)- 0,16 mg N/l (norma 23  mg N/l), bendro fosforo – 23,8 mg P/L (norma 4 mg P/l), BDS7 – 247 mg O2/l (norma – 0).

Nors tokie skaičiukai daugeliui žmonių nieko nesako, tiek laboratorijos specialistai, tiek K. Celiešius sutinka,  jog tyrimo rezultatai – nedžiugina. 

,,Nuotekos tikrai neišvalytos. Kadangi mes patys ten lankėmės ne kartą, tačiau iš vamzdžio niekas nebėgo, negalėjome nieko niekuo kaltinti. Dabar jūsų atliktą tyrimą panaudosime kaip įrodymą. Galiu garantuoti, jog nuotekos į upę daugiau nepateks – vamzdis bus atjungtas nuo sistemos. Taikysime ir administracinę atsakomybę. Kol kas negaliu pasakyti kokia ji bus, bet artimiausiu metu susitiksime su Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro atstovais ir viską išspręsime“, - kalbėjo K. Celiešius.

Belieka tikėtis, kad jei įrengimai nebus visiškai uždaryti, aplinkosaugininkų veiksmai užtikrins, jog viskas būtų vykdoma pagal taisykles.

Aplinkos ministerijos duomenimis, nuotekas individualiuose įrenginiuose tvarko 26 proc. šalies gyventojų. 

Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija. Atsižvelgiant į nuotekas priimančių vandenų būklę, visa Lietuvos teritorija yra pripažinta eutrofikacijai jautria zona, todėl nuotekų valymui taikomi griežtesnis reikalavimai.