Siekiant užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą, Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymų projektams.

Įstatymų projektams, kuriais įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva dėl skaidraus darbo užmokesčio, dar turės pritarti Seimas.

Pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. birželio 7 d.

„Šios direktyvos įgyvendinimas yra itin reikšmingas, nes vis dar išlieka atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, o iš jo seka vyrų ir moterų pensijų skirtumai bei didesnė skurdo rizika moterims. Įstatymų pakeitimai reikšmingai prisidės prie sąžiningesnės atlygio sistemos kūrimo, padės mažinti lyčių atlyginimų atotrūkį ir prisidės prie didesnio teisingumo darbo rinkoje“, – teigia Jūratė Zailskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

KAS KEIČIASI?  

Informacijos teikimas

Įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, darbdaviai privalės kiekvieną mėnesį Sodrai“ teikti duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką, bei vieną kartą (bei atnaujinti jiems pasikeitus) pateikti šiuos duomenis: darbuotojo pareigybių grupę, darbo laiko normą ir darbo laiko režimą.

Remdamasi pateiktais duomenimis, „Sodra“ apskaičiuos kiekvieno darbuotojo vidutinį valandinį darbo užmokestį (VDU), taip pat darbuotojų VDU pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, ir kas mėnesį šią informaciją perduos atitinkamam darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Be to, viešai kiekvieną mėnesį bus skelbiami darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus, vyrams ir moterims mokamo valandinio VDU duomenys.

Darbdaviams, kurių darbuotojų skaičius siekia 100 ar daugiau, papildomai iš „Sodros“ bus teikiami išsamesni duomenys, įskaitant vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius. Šie duomenys bus teikiami rečiau – kas vienus arba kas trejus metus, atsižvelgiant į įmonės dydį. Mažesni darbdaviai taip pat turės teisę gauti papildomus duomenis savo iniciatyva, pateikę atitinkamą prašymą.

Darbdaviai privalės pagrįsti darbo užmokesčio skirtumus objektyviais, lyčiai neutraliais kriterijais, jei skirtumo nebus galima pagrįsti objektyviais kriterijais ar jo pašalinti, darbdaviai bendradarbiaudami su darbuotojų atstovais turės atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.  

Darbuotojo teisė gauti informaciją

Darbuotojai turės teisę bet kuriuo metu raštu kreiptis į darbdavį ir gauti informaciją apie:

• savo darbo užmokestį;
• vidutinį (valandinį ir metinį) darbo užmokestį (VDU) pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje.

Ši teisė, jei pateikus duomenis būtų galima identifikuoti konkretaus asmens atlyginimą, galės būti įgyvendinama pateikiant prašymą darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Šios institucijos darbuotoją informuos apie tai, ar VDU skirtumas pareigybių grupėje viršija 5 procentus.

Darbdaviai taip pat turės pareigą kasmet informuoti darbuotojus apie jų teisę gauti tokią informaciją ir apie šios teisės įgyvendinimo tvarką.

Darbo užmokesčio konfidencialumas

Įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, informacija apie darbuotojo darbo užmokestį negalės būti laikoma konfidencialia tais atvejais, kai pats darbuotojas ją atskleidžia siekdamas apginti teisę į vienodą darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą.

Darbdaviai negalės klausti darbuotojo duomenų apie jo anksčiau gautą darbo užmokestį, taip pat atsiras papildoma pareiga supažindinti darbuotoją su kolektyvinės sutarties nuostatomis taikomos tai pareigybei, sudarant sąlygas skaidresnėms deryboms dėl atlygio.

Darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai

Numatoma, kad darbo apmokėjimo sistema taps privaloma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.

Priėmus siūlomus pakeitimus, darbdaviai iki einamųjų metų birželio 7 d. turės patvirtinti arba atnaujinti darbo apmokėjimo sistemas. Atnaujintose sistemose turės būti išsamiai reglamentuota:

• pareigybių grupavimo tvarka pagal objektyvius, lyčiai neutralius kriterijus (įgūdžiai, kvalifikacija, atsakomybė, darbo sąlygos ir kt.);
• taikomos darbo apmokėjimo formos pagal pareigybių grupes ar konkrečias pareigybes;
• nustatyti darbo užmokesčio dydžiai arba jų intervalai;
• papildomo apmokėjimo ir premijų skyrimo pagrindai, dydžiai bei mokėjimo tvarka;
• darbo užmokesčio didinimo mechanizmas (nuo šios pareigos atleidžiami darbdaviai turintys iki 50 darbuotojų).

Lietuvoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis 2024 m. siekė 9,4 procentų ir per devynerius metus (nuo 2015 m., kuriais atotrūkis buvo 13 procentų) sumažėjo 3,6 procentinio punkto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.