Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) žengia ryškų žingsnį į priekį – plečia branduolinės medicinos tyrimų sritį ir stiprina pozitronų emisijos tomografijos (PET) diagnostikos nepriklausomumą Lietuvoje. Į LSMU Branduolinės medicinos tyrimų centrą atvykę pasaulinio lygio ekspertai, prof. dr. Albert D. Windhorstas ir assoc. prof. dr. Verena Pichler, padeda plėsti radiofarmacinių preparatų gamą, įskaitant itin svarbius žymenis Alzheimerio ligos diagnostikai.
Jų vizitas žymi strateginį etapą, kuriant savarankišką PET vaizdinimo ekosistemą šalyje – nuo doktorantų rengimo iki modernių radiofarmacinių preparatų kūrimo ir klinikinio taikymo.
Mokslininkų žinutė visuomenei: radiologiniai tyrimai saugūs
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad radioaktyvūs diagnostiniai preparatai – pavojingi. Ekspertai sako, kad šie nuogąstavimai – be pagrindo.
„Žmonių nerimas suprantamas, vis dėlto medicinoje naudojami radioaktyvių medžiagų kiekiai – itin maži ir visiškai saugūs. Kai kuriais atvejais net kompiuterinė tomografija suteikia didesnę spinduliuotės dozę nei PET tyrimas“, – šypsodamasis pastebėjo prof. A. D. Windhorstas.
„Šimtai tūkstančių pacientų pasaulyje gauna radiofarmacinių preparatų ir nepajunta jokio neigiamo poveikio. Tai mažiau invazinis, labai tikslus metodas“, – papildė prof. V. Pichler.
Pokalbis su mokslininkais vyksta jų laikinojoje „darbo vietoje“ – vieninteliame Baltijos šalyse tokio lygio Branduolinės medicinos tyrimų centre (BMTC). Čia esantis ciklotronas ir radiochemijos laboratorija leidžia vietoje gaminti radiofarmacinius preparatus, reikalingus ankstyvajai onkologinių, neurologinių ir kardiologinių ligų diagnostikai.
Užsienio ekspertai įvertino: BMTC infrastruktūra prilygsta moderniausiems pasaulio medicinos centrams. Pasak prof. A. D. Windhorsto, LSMU ciklotrono infrastruktūra suteikia unikalią galimybę kurti ir tiekti radiofarmacinius preparatus vietoje ir stiprina Lietuvos nepriklausomumą PET srityje.
Radiochemija: kaip veikia ir kodėl ši kryptis itin svarbi?
Radiochemija leidžia molekules pažymėti radioaktyviais izotopais, kurie yra saugūs ir PET kameroms suteikia itin tikslų vaizdą. Pasak prof. V. Pichler, maždaug 95 prof. PET tyrimų atliekama su FDG – radioaktyviai pažymėta gliukoze. Tai paprasta, organizmui atpažįstama molekulė, kuri suteikia daug informacijos apie metabolizmą ir ligos procesus.
„Sušvirkštus preparatą, PET kamera tiksliai parodo, kur jis keliauja organizme. Matome ligos židinius, metastazes, terapijos efektyvumą“, – paaiškino prof. A. D. Windhorstas.
FDG LSMU Branduolinių medicinos tyrimų centras jau gamina – tačiau ciklotronas gali daug daugiau: jis atveria galimybių kurti sudėtingesnius preparatus.
Tai – vienas į LSMU atvykusių ekspertų vizito tikslų: prisidėti, kad BMTC būtų pradėtas gaminti žymuo PiB, skirtas Alzheimerio ligai diagnozuoti. Pasak prof. A. D. Windhorsto, jo vadovaujamoje laboratorijoje šis žymuo gaminamas jau 23 metus, dabar patirtimi bus pasidalyta su Kaunu. Prof. V. Pichler patirtis – darbas su 11C izotopu, kurio pusėjimo trukmė vos 20 minučių. Tai – aukščiausio sudėtingumo radiochemija, reikalaujanti ir greičio, ir labai tiksliai veikiančios įrangos.
Doktrorantų karta – branduolinės medicinos ateitis Lietuvoje
Abu mokslininkai sutaria – Lietuva turi milžinišką potencialą.
Assoc. prof. V. Pichler vertinimu, branduolinės medicinos mokslo sritis Lietuvoje dar jauna, bet joje šiuo metu dirbantys doktorantai – itin motyvuoti ir atsakingi. „Jie ne tik mokosi – jie realiai gamina preparatus pacientams. Tai – neįkainojama patirtis“, – pabrėžė ekspertė.
Užsienio specialistų teigimu, naujos radiofarmacinių preparatų gamybos perspektyvos atveria galimybių pacientams anksčiau diagnozuoti onkologines ir neurodegeneracines ligas, tiksliau parinkti individualizuotą gydymą ir atlikti mažiau invazinius tyrimus. Mokslui ir medicinos bendruomenei tai suteikia terpę kurti naujus radiofarmacinius preparatus, rengti doktorantus pagal tarptautinius standartus ir plėsti bendrus mokslinių tyrimų projektus su pasaulinio lygio laboratorijomis.
Valstybei šis žingsnis reiškia savarankiškos PET diagnostikos infrastruktūros kūrimą, mažesnę priklausomybę nuo kitų šalių tiekimo ir stiprėjančią nacionalinę mokslo bei inovacijų ekosistemą.
Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas pabrėžė: ciklotrono infrastruktūra suteikia galimybę žengti į visiškai naują mokslinių tyrimų lygį – nuo fundamentinių eksperimentų, kuriuose laboratorijoje kuriami ir testuojami nauji radiofarmaciniai junginiai, iki tyrimų su gyvūniniais modeliais ir galiausiai – iki klinikinių sprendimų, kuriuos realiai pajus pacientai.
„Branduolinės medicinos tyrimų centras tampa platforma, leidžiančia ne tik kurti modernius radiofarmacinius preparatus, bet ir auginti ilgalaikę kompetencijų bazę Lietuvoje. Šią misiją įgyvendiname per transliacinės medicinos principus – nuo laboratorinio stalo iki paciento lovos. Turime kuo didžiuotis: šiuo metu LSMU doktorantūroje studijuoja dvi doktorantės, atliekančios mokslinius tyrimus radiochemijos srityje, ir jos yra pirmosios šios srities doktorantės Lietuvoje“, – kalbėjo centro vadovas.
Doktorantės Agnės Lisauskaitės teigimu, dirbdama šioje infrastruktūroje ji kasdien mato, kaip teorinės žinios virsta realiais eksperimentais, o laboratorijoje gimę sprendimai gali tapti technologijomis, kurios ateityje padės pacientams.
„Kiekvienas atliktas sintezės bandymas, kiekviena patobulinta metodika ar išanalizuotas tyrimo rezultatas tampa ne tik mano asmeninės mokslinės brandos dalimi, bet ir indėliu į platesnę Lietuvos radiochemijos ir branduolinės medicinos bendruomenę. Todėl doktorantūra man – galimybė realiai prisidėti prie naujų radiofarmacinių preparatų kūrimo, stiprinti šalies mokslinį potencialą ir parodyti, kad Lietuvoje galime vykdyti aukščiausio lygio, klinikines perspektyvas atveriančius tyrimus“, – kalbėjo doktorantė.
Doktorantė Eglė Balčiūnaitytė papildo: ciklotrono infrastruktūra ir radiochemijos laboratorija yra vieta, kur kasdien mokomasi ne tik taikyti sudėtingas technologijas, bet ir kurti naujas idėjas, kurios galėtų prisidėti prie ateities diagnostikos metodų.
„Kiekvienas eksperimentas – tai mažas žingsnis į ateitį, kurioje diagnostika bus greitesnė ir tikslesnė. Mane žavi mintis, kad šiame procese jungiasi ne tik mokslo žinios, bet ir žmonių viltis. Tai suteikia tikslą ir prasmę – jausti, kad mūsų pastangos padės žmonėms, galbūt – net gelbės gyvybes“, – pabrėžė jaunoji tyrėja.
Bendradarbiavimas su užsienio ekspertais jau teikia realių rezultatų: nuo PiB gamybos iki naujų PET žymenų ir planuojamų klinikinių tyrimų. Pasak prof. A. D. Windhorsto, radiochemijos ateitis – labai įdomi. Investicijos į šią sritį auga, o pirmosios specialistų kartos Lietuvoje sudarys pagrindą naujai branduolinės medicinos erai.
LSMU inf.
