Lietuvos kariuomenės analitikai spalio mėnesį stebėjo staigų priešiškos informacinės veiklos prieš Lietuvą augimą iš Baltarusijos pusės. Tokia dinamika siejama su Lietuvos sprendimu uždaryti sieną su Baltarusija, atsakant į Lietuvos teritoriją įskrendančius kontrabandinius balionus. Tuo tarpu Rusijos informacinėje erdvėje buvo matomas branduolinės retorikos augimas ir oficialių pareigūnų pasisakymų gausa.
Nuo spalio 27 d. Lietuvos kariuomenė fiksavo staigų priešiškos informacijos, nukreiptos prieš Lietuvą, augimą. Priešiškos valstybės reagavo į Lietuvos sprendimą uždaryti sieną su Baltarusija. Pastaroji siekė perkelti atsakomybę Lietuvai dėl kontrabandinių balionų įskridimų ir jų sukeliamos grėsmės. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai sienos uždarymą įvardino kaip provokaciją, kurios aukomis tapo Lietuvos piliečiai. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tikino, neva Baltarusijoje sulaikyti asmenys įrenginiuose, gabenančiuose kontrabandinius krovinius, naudojo Lietuvos operatorių SIM korteles. Tokiais teiginiais siekta įtikinti, kad veiklą vykdo Lietuvos piliečiai su pareigūnų pagalba. Baltarusijos komunikacija šių įvykių kontekste atitinka strateginį tikslą įtikinti vidinę Baltarusijos auditoriją, kad Lietuva esą nepagrįstai vykdo priešišką politiką Baltarusijos atžvilgiu ir kelia jai grėsmę.
Rusijos propaganda atkreipė dėmesį į Lietuvos viešojoje erdvėje nuskambėjusius svarstymus apriboti Kaliningrado tranzitą. Rusijos pareigūnai teigė, kad akylai stebi situaciją ir yra pasiryžę užtikrinti susisiekimą su Kaliningrado regionu. Pasirodė kaltinimai, kad toks Lietuvos sprendimas pažeistų tarptautinius įsipareigojimus. Taip pat fiksuoti agresyvesni pareiškimai, neva Rusijos atsakas į Kaliningrado tranzito uždarymą būtų itin griežtas ir kinetinio pobūdžio.
Priešiškoje informacinėje erdvėje spalio mėnesį buvo matoma dažnesnė branduolinė retorika. Rusijos pareigūnai reagavo į spalio viduryje prasidėjusias NATO branduolines pratybas „Steadfast Noon“, kurios esą provokuoja Rusiją ir pažeidžia branduolinio ginklo neplatinimo sutartį. Mėnesio pabaigoje Rusijos propaganda siekė plačiai nušviesti branduoliniu kuru varomu raketų „Burevestnik“ ir „Poseidon“ bandymus, kurie, pasak Rusijos atstovų, buvo atsakas į NATO provokacijas. Išnaudojant komunikaciją apie minėtą ginkluotę, siekta įbauginti Vakarų visuomenę ir įtikinti vidinę auditoriją Rusijos pranašumu prieš NATO.
Aptariamuoju metu priešiškos valstybės tęsė klaidinančią komunikaciją, kuria siekiama vaizduoti Europos valstybes kaip karo Ukrainoje kurstytojas, taip pat skleistos žinutės apie neva agresyvų Europos militarizavimąsi ir ruošimąsi karui su Rusija. Tuo tarpu Baltijos valstybės toliau kaltinamos rusofobija. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Baltijos šalys tapo „neonacistinėmis diktatūromis“, kuriose tariamai sistemingai vykdomi žmogaus teisių pažeidimai rusakalbių atžvilgiu.
Lietuvos kariuomenės inf.
