Fiskalinis tvarumas ir fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis nėra savitikslis reikalavimas. Tai prielaida išsaugoti valstybės finansinį atsparumą ir gebėjimą įgyvendinti ilgalaikius šalies prioritetus.
Deficitas tampa ne laikinu, o vidutinio laikotarpio reiškiniu
Biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2027 m. sieks 3,8 proc. BVP, 2028 m. padidės iki 4,6 proc. BVP, o 2029 m. išliks arti 4 proc. BVP. Tai reikštų, kad visą planuojamą laikotarpį deficitas viršytų Mastrichto kriterijaus 3 proc. BVP ribą.
Deficito augimą lemia ne vien didesnės investicijos į gynybą. Reikšmingą įtaką turi ir nuolat didėjantys įsipareigojimai socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo srityse, o pensijų indeksavimas, socialinių išmokų didinimas ir viešojo sektoriaus atlyginimų augimas prisideda prie ilgalaikio išlaidų augimo neplanuojant tam tvarių pajamų šaltinių.
Svarbu tai, kad projektuojamas deficitas tampa ne vienų metų išimtimi, o vidutinio laikotarpio tendencija. Tokia trajektorija reiškia, kad vis didesnė dabartinių poreikių dalis finansuojama skolintais pinigais.
Sparčiai auganti skola mažina fiskalinę erdvę
Valdžios sektoriaus skola, kuri 2026 m. sudarys apie 44 proc. BVP, pagal biudžeto projektą padidėtų iki 48,2 proc. BVP 2027 m. ir viršytų 54 proc. BVP 2029 m.
Nors formaliai ši projekcija dar nesieks 60 proc. BVP, tendencija kelia susirūpinimą. Finansų ministerijos vertinimu, fiskalinės rizikos galėtų priartinti skolą prie Mastrichto kriterijaus ribos dar vidutiniu laikotarpiu, o nepalankesni scenarijai lemtų ribos viršijimą.
Su augančia skola susijusios ir didėjančios palūkanų išlaidos. Jos gali išaugti nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2029 m. Tai pinigai, kurie negalės būti panaudoti gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai ar kitoms viešosioms paslaugoms.
Todėl skola nėra vien statistinis rodiklis – jis tiesiogiai susijęs su valstybės galimybėmis finansuoti prioritetus ateityje.
Grynųjų išlaidų augimas rodo fiskalinių taisyklių nesilaikymo riziką
Naujajame Europos Sąjungos fiskalinės valdysenos modelyje pagrindiniu rodikliu tapo grynosios išlaidos. Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane nustatyta, kad 2027 m. grynųjų išlaidų augimas neturėtų viršyti 4,8 proc., tačiau biudžeto projekte numatytas 7,8 proc. augimas.
Projektuojama, kad 2025–2027 m. sukauptas nuokrypis nuo nustatytų grynųjų išlaidų ribų sudarytų 3,2 proc. BVP net ir taikant 1,5 proc. BVP gynybos išlaidoms leidžiamą išlygą. Todėl pačiame biudžeto projekte konstatuojama, kad planuojamas išlaidų augimas reikšmingai neatitinka fiskalinio struktūrinio plano ir fiskalinės drausmės taisyklių.
Ši aplinkybė svarbi todėl, kad gynybos išlaidų išlyga nėra neribota. Ji leidžia tam tikrą nukrypimą nuo grynųjų išlaidų ribų, tačiau nepanaikina nei deficito, nei skolos, nei pareigos užtikrinti viešųjų finansų tvarumą.
Vis dėlto Europos Komisija, prieš rekomenduodama pradėti perviršinio deficito procedūrą, atsižvelgtų ne tik į deficito viršijimą, bet ir į jo mastą bei kitas aplinkybes. Pradėjus procedūrą, valstybei nustatomi korekciniai fiskaliniai reikalavimai, kurių nesilaikymas gali lemti finansinių sankcijų taikymą.
Rizikos kaupiasi, todėl būtini sprendimai dėl tvarių pajamų
Projekte įvardijama daug reikšmingų rizikų: geopolitinės situacijos neapibrėžtumas, papildomi gynybos poreikiai, papildomos paramos ukrainiečiams poreikis, didesnės Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos, neapibrėžtumas dėl planuojamų papildomų pajamų surinkimo ir kt.
Šios rizikos rodo, kad ilgalaikis papildomų išlaidų finansavimas vien didinant skolą nėra tvarus, todėl reikia sprendimų, užtikrinančių tvarius pajamų šaltinius. Augant gynybos poreikiams ir kartu išlaikant socialinius įsipareigojimus, reikės sprendimų, kurie užtikrintų tvarius pajamų šaltinius.
Šiandien priimami sprendimai nulems, ar ateityje Lietuva turės pakankamai fiskalinės erdvės reaguoti į krizes, finansuoti strateginius prioritetus ir išlaikyti kokybiškas viešąsias paslaugas.
Lapkritį – nepriklausomos fiskalinės institucijos išvada dėl biudžeto projekto
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, valstybės biudžeto projekto vertinimą planuoja paskelbti lapkričio pradžioje. Vertinime bus pateikta, ar numatyta fiskalinė politika atitinka nacionalinius ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės reikalavimus. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos vertins fiskalinė institucija, yra grynosios išlaidos, deficitas ir skola. Bus vertinama, ar grynųjų išlaidų augimas atitinka Lietuvos fiskaliniame struktūriniam plane numatytą trajektoriją taip pat valdžios sektoriaus deficito ir skolos raida bei jos atitiktis Europos Sąjungos fiskaliniams reikalavimams. Išvadoje fiskalinė institucija taip pat pristatys savo valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų ir skolos projekcijas.
Išvada bus teikiama Lietuvos Respublikos Seimui ir skelbiama viešai. Ji padės sprendimų priėmėjams įvertinti biudžeto projekte numatytos fiskalinės politikos keliamas rizikas viešųjų finansų tvarumui ir galimas pasekmes valstybės finansams vidutiniu laikotarpiu.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. fiskalinėje valdysenoje taikoma atsižvelgimo arba paaiškinimo taisyklė. Pagal šią taisyklę, jeigu nepriklausoma fiskalinė institucija pateikia neigiamą išvadą, pavyzdžiui, nustačiusi, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklės, Vyriausybė turi pasirinkti vieną iš dviejų galimybių: atsižvelgti į išvadą ir atitinkamai patikslinti biudžeto projektą arba, nusprendusi to nedaryti, pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl į išvadą neatsižvelgiama. Tokiu būdu atsižvelgimo arba paaiškinimo taisyklė užtikrina Vyriausybės pareigą reaguoti į fiskalinės institucijos vertinimą.
Jurga Rukšėnaitė
Valstybės kontrolės, Fiskalinės stebėsenos centro vadovė
