Valstybė siekia, kad daugiau žmonių su negalia dalyvautų darbo rinkoje, tačiau trejiems metams planuojama iš esmės įšaldyti jų užimtumo rėmimo finansavimą. 

Asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo 2027–2029 metų veiksmų plano projekte užimtumui remti kasmet numatyta skirti po 25,604 mln. Eur. Tačiau augant darbo užmokesčiui ir minimaliajai mėnesinei algai (MMA), didėja ir užimtumo rėmimo priemonių, įskaitant įdarbinimą subsidijuojant, kaštai. Todėl nominaliai nekintantis finansavimas realiai reikštų mažesnę paramos apimtį. 

2025 m. Lietuvoje buvo apie 150,7 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, tačiau dirbančiųjų dalis siekė vos 30,5–30,8 proc. 2026 m. balandį dirbo apie 48,7 tūkst., arba 32 proc., darbingo amžiaus asmenų su negalia. Tuo pat metu prognozuojamas tolesnis individualius poreikius atitinkančių paslaugų poreikio augimas.

Be to, 2025 m. net 43,5 proc. asmenų su negalia gyveno skurdo rizikoje, kai bendras šalies rodiklis siekė 20,9 proc.

Preliminariu verslo, darbuotojų bei neįgaliųjų organizacijų vertinimu, vien dabartinei paramos apimčiai išlaikyti 2027–2029 m. reikėtų apie 86,2 mln. Eur, kai projekte numatyta 76,812 mln. Eur. Skirtumas – 9,35 mln. Eur. Tiesa, šis skaičiavimas neapima nei prognozuojamo asmenų su negalia skaičiaus augimo, nei papildomų individualizuotų paslaugų plėtros.

Todėl Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos verslo konfederacija, Dirbančių neįgaliųjų asociacija ir Lietuvos aklųjų bei silpnaregių sąjunga kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijas, ragindamos iš esmės peržiūrėti 2027–2029 m. numatytą finansavimą.

„Susidaro paradoksali situacija: viena vertus, deklaruojame, kad reikalingas didesnio žmonių su negalia užimtumas, kad trūksta specialistų, o kartu planuojama trejiems metams įšaldyti finansavimą numatytoms užimtumo priemonėms. Tai reikštų ne ką kitą, bet realų paramos mažėjimą, nes darbo užmokesčio ir paslaugų kaštai auga – vadinasi, už tą pačią sumą būtų galima finansuoti mažesnę užimtumo rėmimo priemonių apimtį ir padėti mažesniam skaičiui žmonių, nei iš tiesų reikia“, - akcentuoja LPSK laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė.  

Problema aktuali ne tik socialinės politikos požiūriu. Lietuvai susiduriant su darbuotojų trūkumu ir demografiniais iššūkiais, darbingo amžiaus žmonės su negalia, kurie galėtų dirbti gavę tinkamą pagalbą, yra reikšmingas neišnaudotas darbo rinkos potencialas. 

Organizacijos siūlo atsisakyti vienodo metinio finansavimo ir lėšų poreikį sieti su darbo užmokesčio ir MMA augimu, priemonių dalyvių skaičiumi, individualizuotų paslaugų poreikiu ir konkrečiais ilgalaikiais užimtumo rezultatais.

Raginama, kad valstybė į žmonių su negalia užimtumą žiūrėti ne kaip į išlaidas, o kaip į investiciją į žmonių savarankiškumą, darbo rinkos stiprinimą ir Lietuvos ekonominį potencialą.

LPSK inf.