Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), dalyvaudama Lietuvos Respublikos trišalės tarybos darbo grupės 50 metų ir vyresnių asmenų užimtumo problemoms spręsti veikloje, siūlo į vyresnių žmonių užimtumo klausimą žvelgti sistemiškai. Profesinių sąjungų vertinimu, pavieniai darbdavių siūlymai, ypač susiję su priešpensinio amžiaus darbuotojų garantijų peržiūra, negali tapti pagrindine 50+ užimtumo politikos kryptimi.

LPSK pritaria tikslui sudaryti sąlygas žmonėms kuo ilgiau savanoriškai išlikti darbo rinkoje. Tačiau tam būtina ne silpninti darbuotojų apsaugą, o investuoti į jų profesinių gebėjimų, sveikatos ir darbingumo išsaugojimą. Naujos priemonės turėtų papildyti, o ne pakeisti Darbo kodekse įtvirtintas priešpensinio amžiaus darbuotojų garantijas.

Vyresnio darbuotojo amžius savaime nereiškia nei kompetencijų stokos, nei mažesnio produktyvumo, nei poreikio mažinti jo teisinę apsaugą. Jeigu norime, kad žmonės dirbtų ilgiau, turime sudaryti sąlygas jiems tai daryti – padėti atnaujinti žinias, išsaugoti sveikatą, pritaikyti darbo vietas ir, prireikus, palaipsniui mažinti darbo krūvį.

Ne kurti naujas sistemas, o geriau panaudoti tai, ką jau turime

LPSK siūlo 50+ darbuotojų profesinio tęstinumo ir darbingumo išsaugojimo modelį grįsti jau veikiančiomis valstybės sistemomis ir priemonėmis. Profesinių sąjungų nuomone, daugeliu atvejų nereikia steigti naujų institucijų, kurti papildomų platformų ar sudėtingų administravimo mechanizmų. Daug svarbiau išplėsti esamų priemonių tikslus, užtikrinti jų tarpusavio sąsajas ir padaryti jas prieinamas dar dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Svarbu, kad pagalba žmogų pasiektų ne tada, kai jis jau neteko darbo ar dėl sveikatos problemų nebegali jo dirbti, o gerokai anksčiau – kol dar galima užkirsti kelią profesinių gebėjimų ir darbingumo praradimui, – pabrėžia LPSK.

Pasiūlymuose išskiriamos dvi vienodai svarbios kryptys: profesinių gebėjimų išsaugojimas ir sveikatos bei darbingumo prevencija.

Galimybė atnaujinti kompetencijas – dar dirbant

Technologijų, automatizacijos ir dirbtinio intelekto plėtra keičia įvairių profesijų turinį, todėl kompetencijų atnaujinimas aktualus visų amžiaus grupių darbuotojams. LPSK siūlo 50–55 metų sulaukusiems darbuotojams suteikti teisę, bet ne pareigą, pasinaudoti individualiu profesinės perspektyvos įvertinimu.

Jo metu būtų galima įvertinti, kaip per artimiausius 5–10 metų keisis darbuotojo profesija, kokių gebėjimų gali prireikti ir ar būtina atnaujinti turimas kompetencijas. Toks vertinimas neturėtų būti naudojamas darbuotojo tinkamumui darbui ar atleidimui pagrįsti.

LPSK taip pat siūlo geriau išnaudoti individualių mokymosi paskyrų sistemą „Kursuok“, profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi infrastruktūrą. Finansavimas turėtų būti prieinamas ne tik persikvalifikuojantiems ar darbo netekusiems žmonėms, bet ir tiems, kurie nori išlikti konkurencingi savo dabartinėje profesijoje.

Jeigu kompetencijų poreikį lemia darbdavio diegiamos technologijos ar darbo organizavimo pokyčiai, mokymas pirmiausia turėtų būti darbdavio atsakomybė. Platesnio profesinio konkurencingumo atveju finansavimu galėtų dalytis valstybė ir darbdavys.

Darbo vieta turi padėti išsaugoti sveikatą ir darbingumą

Kita ne mažiau svarbi kryptis – darbuotojų sveikatos ir darbingumo išsaugojimas. LPSK siūlo geriau susieti jau veikiančius profesinės rizikos vertinimo, periodinių sveikatos patikrinimų ir darbuotojų saugos bei sveikatos mechanizmus su ilgalaike darbuotojo darbingumo perspektyva.

Klausimas turėtų būti ne vien tai, ar žmogus gali dirbti šiandien, bet ir ką reikia pakeisti, kad jis galėtų saugiai dirbti dar 5–10 metų.

Nustačius rizikas, pirmiausia turėtų būti ieškoma galimybių pritaikyti darbo vietą ir darbo organizavimą: gerinti ergonomiką, mažinti fizinį krūvį, koreguoti darbo grafikus ir pamainų režimą, numatyti funkcijų rotaciją ar galimybę pereiti į kitą tinkamą darbą.

Prevencinės priemonės turėtų būti diferencijuojamos pagal konkrečios profesijos rizikas – fizinį ar sėdimą darbą, naktinį ir pamaininį darbą, psichosocialinę apkrovą. Valstybė galėtų prisidėti finansuojant papildomą darbo vietų pritaikymą, tačiau tai jokiu būdu neturėtų pakeisti darbdavio pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

Taip pat siūloma sukurti bendrą saugaus, o prireikus ir laipsniško grįžimo į darbą po ilgesnio nedarbingumo mechanizmą, pasitelkiant jau veikiančias sveikatos priežiūros, darbuotojų saugos ir darbo organizavimo sistemas.

Daugiau lankstumo, bet ne mažiau socialinių garantijų

LPSK atkreipia dėmesį, kad artėjant pensiniam amžiui daliai darbuotojų galimybė palaipsniui mažinti darbo krūvį galėtų padėti ilgiau išlikti darbo rinkoje. Pavyzdžiui, darbuotojas savo pasirinkimu galėtų pereiti nuo viso darbo laiko prie 0,8 ar 0,6 etato, tačiau kartu būtina numatyti socialinio draudimo sprendimus, kurie neleistų tokiam pasirinkimui neproporcingai pabloginti jo socialinių garantijų.

Profesinės sąjungos taip pat siūlo svarstyti objektyvių vyresnių darbuotojų įdarbinimo kaštų pasidalijimą su socialinio draudimo sistema, tačiau tik tuo atveju, jeigu papildomas išlaidas patvirtintų faktiniai duomenys. Tarp svarstytinų klausimų – ir darbdavių siūlymas keisti pirmųjų dviejų laikinojo nedarbingumo dienų finansavimo tvarką. LPSK pabrėžia, kad tokie pakeitimai negali būti priimami neįvertinus jų poveikio „Sodros“ biudžetui ir darbuotojų garantijoms.

Sprendimai turi būti pagrįsti duomenimis

LPSK siūlo sukurti reguliarų 50+ darbo rinkos rodiklių stebėsenos mechanizmą, pasitelkiant „Sodros“, Užimtumo tarnybos ir Valstybės duomenų agentūros turimus administracinius duomenis.

Reguliariai skelbiami 50–54, 55–59 ir 60–64 metų žmonių užimtumo, nedarbo, įsidarbinimo, darbo užmokesčio bei pasitraukimo iš darbo rinkos rodikliai leistų objektyviau įvertinti vyresnių darbuotojų situaciją ir siūlomų priemonių poreikį.

LPSK nuomone, prieš keičiant Darbo kodekse nustatytas priešpensinio amžiaus darbuotojų garantijas, būtina įrodyti, kad būtent šios garantijos trukdo vyresnių žmonių įdarbinimui. Taip pat reikia įvertinti, kiek laiko 55–59 ir 60–64 metų žmonės ieško naujo darbo, kokia jų ilgalaikio nedarbo ir pasitraukimo iš darbo rinkos rizika bei kokių pasekmių garantijų sumažinimas turėtų žmonėms, kuriems iki pensijos liko vos keleri metai.

Jeigu vyresnio darbuotojo galimybės sugrįžti į darbo rinką po darbo netekimo yra objektyviai mažesnės, papildomos garantijos turėtų būti vertinamos kaip didesnės rizikos darbo rinkoje kompensavimo priemonė, o ne privilegija.

LPSK siūlymus pristato ir Ateities komitetui

Savo siūlymus LPSK pateikė ne tik Trišalės tarybos darbo grupei, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetui, kviesdama vyresnių žmonių užimtumo klausimą spręsti kompleksiškai ir pasitelkti jau turimas valstybės priemones bei infrastruktūrą.

Konfederacijos siūlomas modelis remiasi nuoseklia grandine: kompetencijų atnaujinimas, sveikatos ir darbingumo prevencija, darbo vietos pritaikymas, galimybė palaipsniui mažinti darbo krūvį ir savanoriškas ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje.

LPSK pabrėžia: tikslas nėra išlaikyti vyresnį darbuotoją darbo vietoje bet kokia kaina. Tikslas – užtikrinti, kad žmogus neprarastų gebėjimo, sveikatos, galimybės ir pasirinkimo dirbti ilgiau.

Todėl 50+ užimtumo politika turėtų būti grindžiama ne naujų biurokratinių mechanizmų kūrimu ar darbuotojų garantijų mažinimu, o subalansuotais sprendimais, kurie būtų naudingi darbuotojams, įgyvendinami darbdaviams ir leistų valstybei efektyviau panaudoti jau veikiančias sistemas.

LPSK inf.