Teisės aktų neužtenka, jei žmogus negali realiai pasinaudoti juose įtvirtintomis teisėmis, rodo antradienį pristatyta 2025 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita.  

Moterų teisių apsauga vis dar nepakankama 

2025 m. policijoje užregistruoti 55 837 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, tarp 4,5 tūkst. nukentėjusiųjų 75 proc. buvo moterys. Nors pranešimų tendencijos kasmet yra panašios, Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė atkreipė dėmesį, kad išduodamų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių statistika iliustruoja smurto prieš moteris ir mergaites pasikartojimo problemą. 

Iš 18 697 orderių 54 proc. tiems patiems asmenims buvo išduoti pakartotinai, o daugiausiai vienam asmeniui per metus buvo išduota 14 orderių.  

„Nebegalime sakyti, kad tai buvo 14 pavienių konfliktų, nes puikiai išryškėja smurto sistemiškumas. Taip pat matome, kad išlieka didelis atotrūkis tarp pagalbos priemonių ir realios galimybės jomis pasinaudoti, nes moterys ne visada yra veiksmingai apsaugomos. Be to, smurto artimoje aplinkoje reiškinys vis dar palyginti retai siejamas su kitomis nei fizinis smurto formomis, ypač regionuose. Todėl labai svarbu mūsų teisinėje sistemoje įtvirtinti sisteminio smurto prieš partnerę ar partnerį, apimančio ne tik fizinį, bet ir psichologinį, ekonominį smurtą, izoliavimą, sampratą ir reagavimo į jį bei pagalbos priemones“, – sakė E. Leonaitė. 

Lietuva atsilieka reprodukcinių teisių srityje 

Reprodukcinių teisių srityje Europos kontracepcijos atlase tarp 47 vertinamų valstybių Lietuva yra 33 vietoje, t. y. trimis pozicijomis žemiau nei ankstesniais metais ir žemiausiai iš Baltijos šalių. Tokį vertinimą, be kita ko, lemia ribotas nemokamų kontraceptinių priemonių prieinamumas, nepakankamas lytinis švietimas mokyklose, žemas visuomenės informuotumas apie kontracepciją ir šeimos planavimą. Kontracepcijos prieinamumo spragos neišvengiamai persikelia į kitą reprodukcinės sveikatos priežiūros dalį – nėštumo nutraukimą.  

„Nuo 2023 m. pas mus teisiškai yra leidžiamas medikamentinis nėštumo nutraukimas, tačiau praktikoje vis dar susiduriama su problemomis, kurios kartais priklauso ir nuo tam tikros sveikatos įstaigos arba paslaugą teikiančio gydytojo priešiško požiūrio, nors to jau turėtų nebelikti“, – sakė Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė. 

Kaip vieną iš teigiamų pokyčių šioje srityje ji įvardijo Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dabartinis pagalbinio apvaisinimo reguliavimas taikant ribojimus pagal šeiminę padėtį prieštarauja Konstitucijai, nes yra diskriminacinio pobūdžio. Šią problemą, kontrolierės nuomone, bent iš dalies turėtų išspręsti rengiamas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, tačiau ir jame kol kas liktų nustatyta, kad šia galimybe pasinaudoti būtų galima tik turint medicininę nevaisingumo diagnozę, taigi paslauga ir toliau nebūtų prieinama visoms. 

Silpnoji sritis – neigiamos nuostatos ir neapykanta 

Viena plačiai paplitusių problemų, apimančių skirtingas pažeidžiamas visuomenės grupes, ataskaitoje buvo įvardyta neapykantos kalba. Praėjusiais metais už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą vienam Seimo nariui buvo skirta 10 tūkst. eurų bauda, teismai priėmė keletą apkaltinamųjų nuosprendžių dėl neapykantos kalbos ir (arba) kurstymo LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu, Šakių rajono savivaldybės tarybos etikos komisija pripažino, kad iš translyčių vaikų tyčiojęsis tarybos narys pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą. Be to, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą, kad pasisakymai vienoje tinklalaidėje kurstė neapykantą prieš asmenis su negalia ir negali būti laikomi humoru. 
 
Užsieniečių teisių kontekste E. Leonaitė atkreipė dėmesį, kad svarbu kritiškai vertinti visuomenėje vyraujančius diskursus, paremtus stereotipais, skatinančius neapykantą ir nebūtinai atitinkančius tikrovę. 

„Sklando naratyvai, kad žmonės nenori integruotis, bet integraciją reikėtų vertinti kaip dvi puses turintį procesą ir įvertinti, ar integracijai yra suteikiamos pakankamos priemonės, pavyzdžiui, galimybė mokytis lietuvių kalbos, gauti viešąsias paslaugas ar pagalbą susipažįstant su Lietuvos darbo rinka ir dalyvaujant joje“, – sakė E. Leonaitė. 

Apie žalingas nuostatas byloja ir LSMC Sociologijos instituto bei „Diversity Development Group“ kasmet vykdomi visuomenės nuostatų tyrimai. Pavyzdžiui, 2025 m. net 59 proc. Lietuvos gyventojų teigė nenorintys gyventi kaimynystėje su romais, su musulmonais – 51 proc., su homoseksualiais asmenimis – 45 proc.  

Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad išankstinis neigiamas nusistatymas gali nulemti netinkamai arba ne laiku teikiamas paslaugas sveikatos priežiūros, švietimo ir teisėsaugos srityse. 

LGBTIQ+ asmenų teisės 

Apžvelgdama neheteroseksualių ir translyčių asmenų situaciją Lietuvoje, J. Miliuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje teisinio reguliavimo vis dar trūksta, o dalis teisės aktuose garantuojamų teisių yra sunkiai prieinamos.  

„Tos pačios lyties porų teisinės apsaugos srityje Konstitucija jau yra pakankamai aiškiai ir plačiai išaiškinta. Dabar laikas apie partnerystės registravimą kalbėti ne konstituciniu lygmeniu. Valstybės sprendimo kol kas neturime, nes Teisingumo ministerija ne tik nesiima vykdyti teismų sprendimų, bet ir juos skundžia. Apeliacinius skundus yra pateikusios ir kai kurios savivaldybės, kurias teismai įpareigojo registruoti pripažintas partnerystes. Teisinėje valstybėje Konstitucinio Teismo formuluojamas Konstitucijos aiškinimas nėra pasiūlymas ar vienas iš galimų požiūrių, kurį institucija gali priimti arba atmesti pagal savo vertybines nuostatas. Jis yra privalomas, todėl šiandien kalbame apie tai, kiek mūsų valstybė gerbia savo pačios Konstituciją “, – sakė Seimo kontrolierė. 

„Tik į teismą kreipęsis asmuo gali gauti dokumentus, atitinkančius jo lytinę tapatybę. Nors teisinis lyties keitimas yra galimas, šis procesas išlieka neorus, sudėtingas ir gali reikalauti kompromisų kitose gyvenimo srityse, translyčiams asmenims nėra sudaryta galimybė pasikeisti lyties žymens supaprastinta administracine tvarka, vadovaujantis žmogaus saviapibrėžties principu“, – sakė J. Miliuvienė. 

Seimo kontrolierė pabrėžė, kad tai, ar LGBTIQ+ asmenys galės pasinaudoti savo teisėmis, šiuo metu vis dar priklauso nuo kiekvieno asmens pasiryžimo ir finansinių galimybių kovoti su teisiniais vėjo malūnais valstybėje. 

Bausmių vykdymo sistemos iššūkiai 

Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos kalėjimuose apie ketvirtadalis etatų yra neužimti – trūksta per 700 darbuotojų: pareigūnų, psichologų, resocializacijos ir kitų specialistų. Tai apsunkina galimybes užtikrinti dinaminį saugumą, kuris apima ne tik fizinį saugumą, bet ir pareigūnų bendravimą su nuteistaisiais, ankstyvą rizikų identifikavimą ir suvaldymą. 

„Laisvės atėmimo bausmė atima žmogaus laisvę, bet neturi atimti jo orumo. Tačiau dabar vis dar turime nemažai bendrabučio tipo patalpų, kurios iš esmės reiškia didelio skaičiaus vyrų uždarymą mažoje erdvėje. Tai vėliau lemia smurtą, narkotikų vartojimą ir platinimą, kriminalinių subkultūrų veikimą“, – sakė E. Leonaitė. 

Seimo kontrolierės teigimu, tarp nuteistųjų yra įsitvirtinusi tylos kultūra, nes bet koks pranešimas apie patiriamą smurtą yra prilyginamas bendradarbiavimui su pareigūnais ir reiškia, kad žmogus patenka į vadinamąją „nuskriaustųjų“ kastą ir jo gyvenimas įkalinimo įstaigoje yra reikšmingai pabloginamas. Todėl 2025 m. iš nuteistųjų buvo gauti tik 27 pranešimai apie smurtą. Tuo tarpu kalėjimų darbuotojai nustatė 246 sužalojimo atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys atspindi tik fizinio smurto apraiškas. 

Didžiausi iššūkiai kyla įgyvendinimo procese 

Ataskaitos pristatyme ir vėliau vykusioje diskusijoje pabrėžta, kad praėjusiais metais įvairiose žmogaus teisių srityse buvo pradėta nemažai reikšmingų iniciatyvų, pasiūlyta teisės aktų projektų ir priimta teismų sprendimų, bet didžiausi iššūkiai kyla siekiant juos veiksmingai perkelti į praktiką. Seimo kontrolierės pabrėžė, kad teisinių garantijų veikimą dažniausiai lemia tokie įgyvendinimo etapo aspektai kaip konkrečiam klausimui skiriamas valstybės finansavimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir paslaugas teikiančių pareigūnų ar specialistų kompetencijos. Kontrolierių nuomone, pažanga turėtų būti matuojama ne nauju teisiniu reglamentavimu ar procesu, o atsižvelgus į tai, kokį pokytį žmonių gyvenimuose jis iš tiesų sukuria. 

Žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita yra kasmet Seimo kontrolierių įstaigos rengiamas leidinys, kuriame ekspertai apžvelgia skirtingose žmogaus teisių srityse įvykusius pokyčius bei pagrindines problemas ir teikia rekomendacijas valstybės institucijoms dėl geresnio žmogaus teisių užtikrinimo.  

LR Seimo kontrolierių įstaiga

Nacionalinė žmogaus teisių institucija