Diskriminacija dėl odos spalvos, kalbos, religijos, socialinės padėties – tokios yra Lietuvoje būsto nuomai ieškančių žmonių iš užsienio patirtys. Tai atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas.

„Iš pradžių viskas atrodė gerai <…>. Bet kai paklausė mano vardo <…>, jis iškart pasakė: „Tai tu užsienietis?“ – ir atsisakė“, – pasakojo iš Nigerijos atvykęs tyrimo dalyvis. „Blogiausia patirtis buvo, kai susitariau apžiūrėti butą (nuomotojas žinojo, kad esu užsienietis), tačiau kai atvykau, jis tiesiog pasakė: „Atsiprašau, ne.“ Kai paklausiau, kodėl, jis atsakė: „Nesitikėjau, kad jūs juodaodis“, – patirtimi dalijosi tyrimo dalyvis iš Pietų Afrikos Respublikos.

Užsieniečiams nenuomoja

„Aš kalbu kita kalba nei lietuvių, ir dauguma nuomotojų padėdavo ragelį, kai tik suprasdavo, kad mes nesame lietuviai“, – pasakojo tyrimo dalyvė iš Irano. Kitas Lietuvoje jau aštuonerius metus gyvenantis ir dirbantis vyras pasakojo, kad į jo užklausas atsakė vos 10–20 proc. nuomotojų.

„Net jei jie supranta, ką sakai, elgiasi taip, lyg nesuprastų angliškai. Sako: „Be anglų kalbos, prašau“, ir padeda ragelį. Nesvarbu, ar tai skambutis, ar išsiunti žinutę – jie niekada tau neatsako“, – pasakojo apklausos dalyvė, nenurodžiusi kilmės šalies.

„Iš dalyvių pasakojimų galime spręsti, kad iš esmės kalba yra tik signalas, kad būsto nuoma domisi žmogus iš užsienio, o reali atsisakymo nuomoti priežastis – ne pati kalba. Platesnį socialinį ratą turintys tyrimo dalyviai pasakojo prašę vietinių – bendradarbių, draugų – pagalbos susikalbant su potencialiais nuomotojais. Atsakymas vis tiek dažnai buvo toks pat – užsieniečiams būstas nenuomojamas“ – pažymi Lygių galimybių integravimo ekspertė Ieva Laugalytė, viena iš atlikto tyrimo autorių.

„Nesitikėjau, kad jūs juodaodis“

Tyrimo dalyvių patirtys liudija, kad juodaodžiams nuomininkams susirasti būstą Lietuvoje dar sunkiau. Situacijos, kai atsisakyta nuomoti būstą vos žmogų pamačius, atsikartojo. Žmonės pasakojo, kad iki tol vykęs sklandus bendravimas susitikus tuoj pat pasikeisdavo: vieni nuomotojai iškart atvirai pasakydavo, kad nenuomos juodaodžiams, kiti teigė, esą būstas jau išnuomotas, arba vilkino procesus, kol galiausiai nebeatsakydavo į žinutes ir skambučius.

„Man atsisakė suteikti būstą dėl odos spalvos. Kai domiesi internetu, dažnai sakoma ateiti apžiūrėti buto, o kai pamato, kad esu juodaodis, sako ateiti kitą dieną pasirašyti sutartį. Skambini tą dieną – tau sako, kad jau išnuomota“, – patirtimi dalijosi iš Kamerūno atvykęs žmogus.

Panašią patirtį turėjo ir kitas tyrimo dalyvis: „<…> vienas nuomotojas tiesiai pasakė, kad negali man išnuomoti buto, nes esu juodaodis. Jis sakė, kad jam tai per didelė rizika. Jis tiesiog bijojo.“

„Tokios istorijos atspindi nerašytas socialines hierarchijas, pagal kurias juodaodžiais žmonėmis pasitikima dar mažiau nei kitais iš užsienio atvykusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, vienas Airijos būsto nuomos rinkoje atliktas eksperimentas parodė, kad nigeriečių kilmės migrantai sulaukė gerokai mažiau kvietimų apžiūrėti būstą nei airių kilmės gyventojai ir gyventojos, taip pat ir gerokai mažiau nei žmonės, atvykę iš Lenkijos. Tad juodaodžiai žmonės yra nepageidaujami nuomininkai ne tik dėl to, kad jie yra užsieniečiai, bet ir dėl to, kad yra juodaodžiai“ – sako lygių galimybių integravimo ekspertė I. Laugalytė.

Be vaikų ir tik kaimynams pritarus

Pasak tyrimo dalyvių, būsto nuomos paieškas itin apsunkino nuomotojų nenoras nuomoti būsto šeimoms su vaikais.

„Atsisakė išnuomoti, nes yra vaikų“, „Nenori priimti su vaikais. Esą jie viską sugadins“, „Nėštumas taip pat buvo priežastis nutraukti nuomos sutartį (nes nuomotojas turėjo patirtį, kai viena našlė su vaiku nesumokėjo nuomos)“, – pasakoja iš Ukrainos į Lietuvą atvykusios moterys.

Kita istorija atskleidžia, kaip diskriminacija kai kuriais atvejais gali kilti ir dėl asmens religijos.

„<…> mūsų namas yra dviejų aukštų – mes gyvename antrame aukšte, o apačioje gyvena kita lietuvių šeima. Mano nuomotojas turėjo paklausti tų kaimynų: „Ar jums būtų gerai, jei viršuje apsigyventų musulmonų šeima?“ Laimei, mūsų kaimynai pasitaikė netipiškai atviri, su gera nuotaika ir visiškai neįžvelgiantys tame jokios problemos“, – dalijosi moteris iš Indonezijos.

„Nuomotojų sprendimai dažnai grindžiami išankstinėmis nuostatomis ir įsivaizdavimu, koks turėtų būti tobulas, jų pageidaujamas nuomininkas – tai lietuviškai kalbantis baltaodis, vaikų neturintis vidurinės klasės žmogus ar šeima. Todėl nesunku įsivaizduoti, kad iš Ukrainos į Lietuvą atvykusi vieniša mama susiduria su dideliais sunkumais ieškodama būsto. Šiuo atveju susikerta net kelios tapatybės – moters, užsienietės, vienišos mamos, ir rizika patirti diskriminaciją dar padidėja“, – pastebi I. Laugalytė.

***

Gruodžio 10 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume Tarnyba organizuoja diskusiją „Teisė į būstą: tarp rinkos logikos ir žmogaus teisių“. Ji vyks nuo 13.45 val. Atrijaus erdvėje ir bus transliuojama lrt.lt

Diskusijoje bus kalbama apie dabartines būsto prieinamumo tendencijas Lietuvoje ir ieškoma sprendimų, kaip formuoti socialinę nelygybę mažinančią būsto politiką, taip kuriant socialiai teisingą visuomenę.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.