Jonavoje, Rimkuose esančio daugiabučio namo gyventojai svarsto galimybę susiformuoti sklypą, išsinuomoti valstybinę žemę ir savo kieme įsirengti automobilių stovėjimo aikštelės užtvarą – užkardą (šlagbaumą). Tačiau namas neturi bendrijos statuso, o pats procesas, kaip paaiškėjo, nėra nei greitas, nei paprastas.

Pasak šio daugiabučio gyventojų atstovės, šiuo klausimu ji savivaldybėje domėjosi dar prieš kelerius metus, tačiau tuomet aiškaus atsakymo negavo. Moteris mano, kad per tą laiką galėjo atsirasti naujų reikalavimų ar tvarkų, todėl kreipėsi į redakciją, prašydama išsiaiškinti, nuo ko iš tiesų reikia pradėti, norint teisėtai įsirengti užkardą daugiabučio kieme.

Ne bendrija svarbiausia, o žemė

Pirmasis ir esminis klausimas – ar gyventojai, net ir neturėdami įsteigtos bendrijos, apskritai gali įsirengti kelio užtvarą?

Jonavos rajono savivaldybė pabrėžia, kad lemiamas veiksnys – ne bendrijos buvimas, o žemės sklypo statusas.

„Svarbiausia yra ne tai, ar daugiabučio gyventojai turi įsteigtą bendriją, o tai, ar automobilių stovėjimo aikštelė yra jau suformuotame žemės sklype. Tad kol daugiabutis gyvenamas namas neturi suformuoto sklypo – negalima įsirengti ir kelio užtvaro. Sprendimas dėl žemės sklypo formavimo priimamas gyventojų balsų dauguma, ir jis yra privalomas visiems daugiabučio gyventojams – net ir tiems, kurie balsavo prieš ar nedalyvavo balsavime.

Tai reiškia, kad net jei dalis gyventojų nepritaria sklypo formavimui ir vėliau jo  pirkimui/nuomai, jie vis tiek turės sumokėti savo dalį pagal nustatytą proporciją. Ši pareiga kyla iš bendrosios nuosavybės principų: gyvenant daugiabutyje, visi gyventojai privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų įsigijimo, išlaikymo ir priežiūros", - rašoma savivaldybės atsakyme.

Vien protokolo - per maža

Dar vienas dažnas gyventojų klausimas - ar pakanka daugiabučio gyventojų susirinkimo sprendimo?

„Gyventojų sprendimas (susirinkimo protokolas) nesuteikia teisės įrengti kelio užtvaros, gyventojai turi būti žemės sklypo (teritorijos) savininkai ar nuomininkai.“

Taigi, be teisinio pagrindo – suformuoto ir įregistruoto sklypo – net ir vieningas gyventojų sprendimas negalioja.

Riboti patekimą galima tik savo teritorijoje

Atsakydama į klausimą, ar registruotas žemės sklypas yra būtina sąlyga riboti patekimą į kiemą ar aikštelę, savivaldybė aiški:

„Taip, pagrindinė sąlyga – būti žemės sklypo savininkais ar nuomininkais. Tačiau ši sąlyga priklauso nuo konkretaus daugiabučio kiemo pobūdžio: jis yra pravažiuojamas ar ne, taip pat visada turi būti užtikrinamas patekimas ir spec. tarnyboms."

Ilgas kelias 

Savivaldybė pataria, kad pirmasis žingsnis - inicijuoti žemės sklypo formavimą (plačiau ČIA), o tai gali daryti pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas, gavęs raštišką gyventojų pavedimą arba protokolinį sprendimą, priimtą Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Be to, pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį, atsiranda ir nuolatinės pareigos. 

„Inicijuoti žemės sklypo suformavimą (kai jis nesuformuotas) turi teisę - pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, kai jiems inicijuoti Projekto rengimą raštu pavedė pastatų (jų dalių) savininkai bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis) ar butų ir kitų patalpų savininkai protokoliniu sprendimu, priimtu 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Projekto rengimas ir žemės sklypo įregistravimas finansuojamas iniciatorių lėšomis.

Valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiams gyvenamiesiems namams ar kitos paskirties pastatams eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 8 dalyje nurodytas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jeigu butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai priima sprendimą pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu. Jeigu toks sprendimas su prašymu išnuomoti žemės sklypą nepateikiamas, valstybinės žemės sklypas išnuomojamas butų ir (ar) kitų patalpų savininkams.

Žinotina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Įrengiant kelio užtvarą/šlagbaumą reikia gauti valstybinės žemės patikėtinio (mieste ir miesteliuose – savivaldybės) sutikimą bei įsivertinti ir tai https://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/klausimai-ir-atsakymai/archyvas-viesintos-konsultacijos-iki-2023-06-30/nuo-2018-metu/ii-statybos-valstybine-prieziura-reglamentuojanciu-ir-su-jais-susijusiu-teises-aktu-nuostatu-taikymas-1/4-statiniu-klasifikavimas/inspekcijos-isaiskinimai-59/kelio-uztvaras-2022-03-14/  pagal Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasirašius nuomos sutartį atsiranda valstybinės žemės naudotojų/nuomininkų (t.y. būtų savininkų) pareigos, tokios kaip –  žemės mokestis, žemės sklypo tvarkymas, t.y. sniego valymas, žolės pjovimas, lapų grėbimas arba, pagal poreikį, atitinkamų paslaugų pirkimas", - detalizuoja savivaldybė. 

Ar jonaviečiai ryšis?

Gyventojai pastebi, kad kaimyniniuose miestuose, ypač Kaune, užkardos daugiabučių kiemuose dygsta masiškai ir tai, atrodo, kaip paprastas sprendimas kovojant su svetimais automobiliais, tačiau realybėje tai - ilgas, teisiškai sudėtingas ir finansiškai įpareigojantis procesas. Žemės sklypo formavimas, gyventojų balsavimas, dokumentų rengimas, nuomos sutartys, mokesčiai ir nuolatinė priežiūra – visa tai krenta ant pačių gyventojų pečių.

Todėl kyla natūralus klausimas: ar daugiabučių gyventojai Jonavoje ryšis imtis veiksmų, žinodami, kad net vieningas sprendimas gali tapti prievole visiems, o užtvara - ne tik patogumas, bet ir ilgalaikė atsakomybė?