,,Esu 55-erių metų vyriškis. Nesiskundžiu sveikata, neturiu žalingų įpročių, bet ieškant darbo supratau,  kad esu ,,nurašytas". Kodėl? Kiek skambinu darbo skelbimuose nurodytais kontaktais, tiek išgirstu, jog ieškoma jaunų žmonių. Kadangi toks argumentas man buvo pateiktas ne kartą, susimąsčiau, ar čia nauja norma, ar darbdaviai sau leidžia diskriminuoti asmenis, kurie galėtų užpildyti laisvas jų darbo vietas? Paradoksalu, bet darbdaviai verkia, kad neranda darbuotojų, nors čia pat kelia diskriminuojančius reikalavimus", - tokį laišką portalo jonavoszinios.lt redakciją pasiekė skaitytojo Kazio laiškas.

Galiojantys įstatymai

Susisiekus su Valstybine darbo inspekcija (VDI), ši aptartos situacijos nepakomentavo, tačiau priminė, kad VDI portale yra parengtos rekomendacijos, susijusios su diskriminacija.

Pasak pastarųjų, diskriminacijos sąvoką įtvirtina Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Įstatymai patikslindami kokiais darbo santykių aspektais darbdavys privalo įgyvendinti nediskriminavimo dėl amžiaus ar kitų pagrindų principus, kartu sufleruoja, kada ir kokiais darbo santykių aspektais gali pasireikšti diskriminacija dėl amžiaus.

Vienas jų - priimant į darbą, kuomet nėra taikomi vienodi atrankos kriterijai ir sąlygos (t. y. sudarant darbo skelbimus, kuriuose greta profesinių reikalavimų nurodomas pretendento amžiaus reikalavimas, įvardijama amžiaus riba arba amžiaus grupės (pvz.: „laukiam kandidatų nuo 25 iki 45 m. amžiaus”, „kviečiame į jauną, dinamišką, veržlų kolektyvą“; atrankos pokalbio metu pernelyg akcentuojamas bei kvestionuojamas kandidato amžius).

Kaip apginti savo teises?

Anot VDI parengtų rekomendacijų, Lietuvoje yra keli skirtingi gyventojų pažeistų lygybės ir nediskriminavimo teisių gynimo būdai. Vienas iš jų – pateikti skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

,,Asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių neapriboja galimybės ginti savo teises teisme. Skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip",  - skelbia VDI.

Atlikęs tyrimą dėl galimos diskriminacijos darbo santykiuose, lygių galimybių kontrolierius gali priimti šiuos sprendimus:

  • Rekomendacija. Kontrolierius gali kreiptis į asmenį ar instituciją siūlydamas pakeisti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. Tai apima ir rekomendacijas sustabdyti neteisėtą praktiką, ir siūlymą pakeisti teisinį aktą (ar jo dalį) taip, kad būtų užtikrinta visų asmenų lygybė. Paprastai pažeidėjai geranoriškai atsižvelgia į kontrolieriaus pastabas – įgyvendinama apie 90 proc. rekomendacijų;
  • Įspėjimas. Kontrolierius gali įspėti dėl lygių galimybių pažeidimo. Įspėjimo, kaip ir rekomendacijos, pagrindu dažnai parengiamas pranešimas žiniasklaidai taip visuomenę informuojant apie netinkamą pažeidėjo elgesį. Tokiu būdu paveikiama įstatymą pažeidusio asmens ar organizacijos reputacija;
  • Kreipimasis į teismą. Atlikęs tyrimą, kontrolierius turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar vertinti norminiai aktai atitinka lygių galimybių įstatymų nuostatas;
  • Administracinė bauda. Kontrolierius gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną, pažeidėjui galinčią užtraukti baudą nuo 40 iki 560 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 560 iki 1200 eurų. Lygių galimybių kontrolieriai šia teise naudojasi tik išimtiniais atvejais vedami įsitikinimo, jog bendradarbiavimas ir visuomenės švietimas yra paveikesnės priemonės;
  • Informacijos perdavimas teisėsaugai. Skunde pateiktose aplinkybėse įžvelgęs galimus nusikalstamos veikos požymius, kontrolierius turi teisę šią medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui;
  • Tyrimo nutraukimas. Kontrolierius gali nutraukti tyrimą, jei jo metu pasikeičia aplinkybės ir taip nutraukiami diskriminuojantys veiksmai (pakeičiami teisės aktai), trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą ir kt.;
  • Skundo pripažinimas nepagrįstu. Pažeidimui nepasitvirtinus, lygių galimybių kontrolierius gali pripažinti skundą nepagrįstu.

Diskriminacija dėl amžiaus darbo vietoje

Jei asmuo patiria diskriminaciją dėl amžiaus jau būdamas įmonės/įstaigos darbuotoju, jis savo teises gali ginti remdamasis ir Darbo kodeksu. 

Darbo kodeksas numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo.


Nagrinėjant diskriminacijos dėl darbo užmokesčio bylas, atlyginimu už darbą laikomas darbo užmokestis ar bet koks kitas atlygis, įskaitant atlygį grynaisiais pinigais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismams nagrinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš darbo ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Darbo kodeksas įtvirtina, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja:

  • darbo ginčų komisija;
  • teismas.

Daugiau apie tai skaitykite čia. 

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: