Praeitą penktadienį daugiau nei 100 Lietuvos savivaldybių tarybų narių iš visos šalies kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius, keldami jiems rūpimus klausimus dėl galimai netinkamo baudžiamosios teisės normų taikymo jų atžvilgiu jau dvejus metus besitęsiančiame „čekiukų“ skandale.

Esminiai klausimai yra šie:

1. Kodėl nebuvo įvertintos teisinės aplinkybės, kad tuo laikotarpiu nebuvo konkrečios teisės normos, kurią būtų pažeidę tarybos nariai?
2. Kodėl masiškai keliamos baudžiamosios bylos nesant aiškaus teisinio pagrindo, kas esą mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir kenkia savivaldos institucijų reputacijai?
3. Kodėl prokuratūra selektyviai renkasi tik 2019–2023 m. kadencijoje dirbusius tarybos narius, ir už tuos pačius nusižengimus taiko vieniems baudžiamąjį persekiojimą, kitiems civilinį, o tretiems susitaikymo su Valstybe ir prokuratūra mechanizmą?  
4. Kodėl nuo 1995  m. galiojęs kompensavimo mechanizmo reguliavimas neužkliuvo nei vienai Valstybės lėšų panaudojimą kontroliuojančiai institucijai? Kodėl visos viešųjų finansų panaudojimą kontroliuojančios tarnybos 30 metų teikė ataskaitas, kuriose nebuvo nustatyti pažeidimai?  

Tarybos nariai pabrėžia, kad šis viešas kreipimasis nėra mėginimas išvengti atsakomybės, jei būtų nustatyti konkretūs pažeidimai, tačiau tikisi skaidraus, teisiniais argumentais grįsto, visiems vienodai taikomo ir proporcingo teisinio vertinimo. Jų nuomone, egzistuoja duomenų, kad buvo grubiai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, ir prašo detalaus Seimo narių ir Prezidento vertinimo. Pasak jų, tokia analizė ir atviras dialogas tarp valdžios institucijų, tarybos narių ir visuomenės padėtų išsiaiškinti esmines teisės taikymo problemas bei sustiprintų teisinės valstybės principus Lietuvoje.

Advokatų profesinė bendrija lawpartners.lt pranešimas spaudai