- Gerbiamas mere, kaip jaučiatės vėl girdėdamas tokį patį kreipinį, kuris jau seniai neskambėjo jūsų pusėn?

- Malonu, jaučiuosi puikiai. Džiaugiuosi, kad ilgą laiką jonaviečių pasitikėjimas manimi, kaip meru, buvo išreikštas rinkimuose, o dabar, po trumpos pertraukos, vėl sugrįžtu į rinkėjų man patikėtas pareigas.

Juokaudamas galiu pasakyti, kad esu kaip traumuotas žaidėjas, kuris išsigydė sunkias traumas per pusmetį ir vėl bėga į aikštelę. Politinė kadencija tik įpusėjo, tad tikiu, kad dar galime nuveikti daug.  

- Kai buvo paskelbti priešlaikiniai rinkimai, konkurencija tarp kandidatų atrodė kukli, o ir pačių kandidatų nebuvo daug. Kaip manote, kas lėmė tokią situaciją? Ar kandidatai nepanoro trumpos mero kadencijos?

- Man, kaip jonaviečiui, ši situacija šiek tiek kėlė nuostabą. Tik keturi kandidatai, kai paprastai būna septyni ar aštuoni, rodo, kad konkurencija buvo silpna.  Buvo ir tokių partijų, kurios net nekėlė savo kandidatų. Svarstau, ar tai – šioks toks susitaikymas su tuo, kad situacijos nelabai ir pakeisi. Gal prie to prisidėjo ir  jūsų minimas trumpas kadencijos laikas. Kaip ten bebūtų, aš manau, kad kandidatų skaičius šįkart – per kuklus Jonavai.

- Kai viešojoje erdvėje pasigirdo kalbos apie jūsų pašalinimą iš politinio lauko ,,žaidimų”, dalis kandidatų tai, ko gero, galėjo matyti kaip naujas, jiems atsivėrusias galimybes. Ką apie tai manote jūs?

- Sunku pasakyti, bet gali būti ir taip, kad ne visi tikėjo, jog būsiu pašalintas. Dalis Jonavos politikų, svarstančių apie mero mandato siekimą, tikėtina, projektavo savo politines karjeras 2027-iems metams. Tuomet prasidės nauja kadencija. Juk atsiradus progai tada, kai ši jau įpusėjus, ne visi galėjo tam pasiruošti greitai, ne visi turėjo ir pribrendusio noro ar ambicijų.

Dabar girdžiu rinkimuose dalyvavusių kandidatų apgailestavimus dėl sugaišto laiko ir padarytų investicijų, bet tikiuosi, kad visi kandidatai gaus kompensacijas iš valstybės.

-  Jūs minėjote, kad buvote susitaikęs su mintimi, jog trejus metus nebegrįšite į politiką. Kaip vertinate Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir jūsų grįžimą į mero postą?

- Aš nuodugniai žinau savo situaciją. Apie ją paaiškinau ir visuomenei, iškart surengiau spaudos konferenciją, kuri truko pusantros valandos, ko kiti politikai nedarė.

Visada pasitikėjau teisine sistema, bet pirmieji dviejų teismų instancijų sprendimai šiek tiek slopino mano lūkesčius. Nežinodamas, kaip viskas baigsis, siekiau karjeros kitur ir vienu momentu jau buvau susitaikęs su esama situacija.

Manau, kad visi žmonės, patyrę supurtančius ar skausmingus gyvenimo įvykius, po kurio laiko susitaiko. Juk yra posakis: „Laikas viską gydo“. Buvo atėjęs toks laikas, kai galvojau, kad turiu šiek tiek kitaip projektuoti savo ateitį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įsigilino į mano situaciją ir argumentus, išsamiai nagrinėjo teisės aspektus ir priėmė mums visiems jau žinomą sprendimą. Jis pats savo sprendimą paaiškino ir visuomenei.  .

Tai tikrai pradžiugino, nors dar nežinojau, ką po paskelbto verdikto nuspręs  Vyriausioji rinkimų komisija ar Seimas. Galvojau tik apie tai, kad teisingumo keliu reikia eiti iki galo ir, kaip žinote, visų minėtų institucijų sprendimai man buvo palankūs. 

Esu dėkingas už tai, kad pamačius teisingumo trūkumą, situacija buvo atstatyta tiek, kiek ji atstatoma. Nepaisant to, kad esu pripratęs prie politinio gyvenimo ir žinau neigiamus jo aspektus, man tikrai nebuvo lengva. Sunkiausia buvo matyti, kaip stipriai pergyvena mano šeimos nariai. Šalia to – ir bylinėjimosi išlaidos, žala sveikatai.

Visgi, šiandien jau noriu kalbėti ne apie tai... Grįžau į gimtus namus, į savo kraštą, grįžau dirbti rinkėjams, kurie manimi pasitikėjo. Tai – didžiausia moralinė kompensacija.

Dėkoju visiems jonaviečiams, kurie palaikė mane proceso metu žinutėmis, susitikę gatvėje ar parduotuvėje, tiems, kurie sakė: „Nepergyvenk, jei ne dabar, tai grįši, mes tavęs lauksime“. Gautas palaikymas mane stiprino ir lėmė mano apsisprendimą pabandyti grįžti.

- Ar nemanote, kad tas „čekiukų“ skandalas buvo nutaikytas prieš jus, kaip savotiškas susidorojimas prieš stiprų kandidatą į aukštesnius politinius postus?

- Spekuliacijų ar sąmokslo teorijų yra daug. Ir čia, jei nori vaikytis paskalų, išgirsi labai daug jų ir mano, ir kitų proceso dalyvių atžvilgiu. Aš laikausi nuomonės, kad kalbos yra tik kalbos. Teisingumą Lietuvoje vykdo Lietuvos teismai. Aukščiausiasis Teismas pasakė savo verdiktą ir aš nelinkęs knaisiotis po praeitį. Situacijos nepakeisi. Kaip jau sakiau, pasitikiu Lietuvos teisine sistema, ji tarė savo žodį.

- Ar turite pretenzijų valstybei dėl moralinės žalos?

- Šiuo klausimu esu tvirtai apsisprendęs, kad jokių pretenzijų valstybei nekelsiu, nepriklausomai nuo to, jog šiokią tokią žalą tikrai patyriau. Mano apsisprendimą lėmė žinojimas, kad aš ir toliau dirbsiu valstybei. Manau, kad tokioje situacijoje bylinėtis su ja būtų moraliai nepadoru. Tai neatitinka mano vertybių.

- Ką jau padarėte grįžęs į mero postą nuo kovo 10-osios?

- Pirmiausia, administracijos direktoriui grąžintos pareigos – pagal įstatymus, kai keičiasi politinė vadovybė, atleidžiami visi jos komandos nariai. Meras, kaip pareigūnas, gali veikti ir vienas, bet sklandus ir efektyvus darbas neatsiejamas nuo komandos.

Antra, apžvelgiau esamą situaciją ir projektus, kad žinočiau, kas pasikeitė per tą laiką, kai manęs nebuvo. Nors pusė metų – nemažas laiko tarpas, nesijaučiu labai atitrūkęs, nes daugybę dabar vykdomų darbų buvau palikęs kaip palikimą tęstinumui. Aš pats, pradėjęs darbą prieš daugelį metų, irgi kažką paveldėjau. Niekada neateini į politines pozicijas nuo nulio, bet turi nuspręsti, kuriuos darbus tęsti, kuriuos – atšaukti.

Daugelį pradėtų projektų sėkmingai tęsė mano kolega Povilas Beišys. Džiaugiuosi, kad jis turėjo iniciatyvos ir lyderystės. Mano vertinimu, jei rinkėjai būtų pasirinkę jį, jis būtų buvęs puikus meras.

Grįžtant prie pirmųjų mano darbų sugrįžus, nemanau, kad patirsime darbinių pauzių, nes adaptacijos  nereikia. Važiuosime didėjančiu pagreičiu ir maksimalia jėga.

- Kovo 17-ąją vyks Tarybos posėdis, kurio metu  vicemerais bus paskirti Povilas Beišys ir Birutė Gailienė? 

-Taip, įstatymai numato, kad turiu pasitvirtinti vicemerų kandidatūras. Nemanau, kad kažką nustebins faktas, jog pasirinkau tuos pačius žmones, kurie ir anksčiau dirbo su manimi.  

- Pakalbėkime apie jūsų pozicijas socialdemokratų partijoje. Ar norėtumėt būti pirmininku?

-  Jonavos skyriaus, tikiuosi, kad būsiu. Dėl visos partijos – svarstau, tačiau tai priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo partijos kolegų valios.

Skyriai iki kovo 17 dienos kelia kandidatus į pirmininko postą. Mano kandidatūrą iškėlė Trakai, Raseiniai, Molėtai, ir Šilalė.  Kiti skyriai iškėlė Gintauto Palucko kandidatūrą.  Aš ,,įšokau į trasą” jau vykstant lenktynėms, procesai buvo prasidėję. Todėl apsvarstau visus galimus pliusus ir minusus.

Turiu įvertinti ir šeimos valią. Ji man – aukščiausia vertybė. Žinau, kad ne visi artimieji palaikytų mano siekį pirmininkauti.

Tačiau nepriklausomai nuo situacijų, į kurias buvau patekęs, žinau ir tai, kad aš – valstybės žmogus. Man rūpi valstybės reikalai. Rūpi ir partijos gerovė. Tad norėčiau, kad mano sprendimai nesąlygotų daugiau chaoso, o atneštų vienybę bei susitelkimo. Kol visko neįvertinau, atsakymo nei sau, nei jums pateikti negaliu.

- Kaip vertinate kalbas apie tai, kad jums gali būti pasiūlytas Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko postas?

- Šį klausimą aš pasilieku sau apmąstymui. Reikia įvertinti skyrių pasitikėjimą, valstybės politikos, partijos kontekstą bei man brangių žmonių nuomones. Sprendimo tikrai nesu priėmęs. Šiuo metu gyvenime man svarbiausias stabilumas ir aiškumas.

- Nemaža dalis jonaviečių laukė jūsų sugrįžimo ir ilgo buvimo mero pareigose. 

-  Ačiū, stengsiuosi visų nenuvilti, tesėti rinkimų pažadus.

Dar kartą dėkoju  visiems už pasitikėjimą, palaikymą ir gerą žodį. Tai mane stiprina, suteikia teigiamų emocijų ir motyvacijos darbui.

-Ačiū už pokalbį.