Dėl pavasario polaidžio Neries upėje prasidėjo ledonešis, pakilo vandens lygis ir toliau kyla iki pavojingos ribos. Dėmesio! Dėmesio! Kauno ir Jonavos rajonuose ir Kauno miesto teritorijoje skelbiamas civilinės saugos signalas „Potvynio pavojus“, praneša Kauno apskrities gelbėjimo tarnyba.
Gyventojai, būkite pasirengę apsaugoti savo gyvybę, sveikatą ir turtą. Paruoškite visas turimas plaukiojimo priemones, apsirūpinkite paprasčiausiais plaustais, vandeniui nelaidžia apranga (guminiais batais, apsiaustais ir pan.). Pasirūpinkite ilgai negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, būtiniausių medikamentų, degtukų, žvakių. Turėkite nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginius elementus. Automobilius palikite saugioje teritorijoje, vertingus daiktus sukelkite kuo aukščiau. Sutvarkykite vandens nutekėjimo sistemas, išvalykite lietaus nutekėjimo groteles. Ruoškitės galimam evakavimui. Nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus. Būkite įsijungę Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą. Laukite tolesnių nurodymų.
***
Potvyniai ir jų pavojai. Potvyniai Kauno apskrityje yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ekstremaliųjų situacijų priežasčių. Gali būti užtvindyti dideli plotai Kauno miesto, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Prienų rajonų, Birštono savivaldybių teritorijose. Norėdami tinkamai pasirengti potvyniui, apsaugoti save ir savo turtą, gyventojai, ūkio subjektų, įstaigų vadovai, turėtų iš anksto įvertinti:
KIEK gali pakilti potvynio vanduo? Kartais potvynio vanduo gali apsemti tik rūsio patalpas, tačiau gali būti atvejų, kai vanduo gali pasiekti ir namų stogus. Vanduo gali kilti palengva (dėl ilgai trunkančio lietaus), tačiau galimas ir staigus vandens lygio kilimas (hidrotechninio statinio griūties atveju).
KADA potvynis gali prasidėti? Potvynis gali kilti bet kuriuo metų laiku, tačiau didžiausia tikimybė yra pavasario polaidžio ir ledų sangrūdų sukeltiems potvyniams įvykti. Pastaraisiais metais padažnėjo potvynių vasarą po stiprių liūčių.
KUR gali įvykti potvynis? Laikinai užtvindyta gali būti bet kuri teritorija, esanti dauboje. Ypatingai ruoštis potvyniui turi gyvenantieji ar dirbantieji žemose teritorijose šalia vandens šaltinių (upių, upelių, melioracijos griovių, ežerų, tvenkinių).
KODĖL gali prasidėti potvynis? Potvynio priežasčių gali būti įvairių, tačiau dažniausiai pasitaikančios:
* upėse ir ežeruose nesutelpa padidėjęs vandens kiekis dėl stiprios liūties ar staigaus sniego tirpimo;
* liūties ar sniego tirpimo vanduo nespėja susigerti į gruntą ar į lietaus vandens nuvedimo sistemas;
* vandens keliai (tarp jų – ir pralaidos) yra blokuojami nuolaužų ar susidaro ledų sangrūdos;
* hidrotechninių statinių (tvenkinių, užtvankų) pylimų griūtys.
KOKS potvynio poveikis? Potvynio poveikis ir padaryta žala priklauso nuo vandens tėkmės greičio, vandens lygio, potvynio trukmės, žemės paviršiaus, esamo grunto, esamos teritorijos infrastruktūros (pastatų, tiltų, kelių). Potvynio metu gali būti rimtai sužeisti ar net žūti žmonės (patekę į potvynio spąstus bandydami eiti, važiuoti ar plaukti per potvynio vandenį), gali būti suardyti transporto keliai, sutrikdytas vandens, elektros, dujų ir kitų paslaugų tiekimas, užterštos vandens tiekimo sistemos ir individualūs vandens šuliniai. Net ir nedidelis potvynio vandens lygis (pastatai apsemti 15–20 centimetrų) gali padaryti daugiatūkstantinius nuostolius namų ūkiui.
Potvynių grėsmės žemėlapius galima rasti Aplinkos ministerijos interneto puslapyje http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/
Kaip išvengti potvynio pavojų? Geriausias būdas apsisaugoti pačiam ir apsaugoti savo šeimą yra laiku evakuotis iš teritorijos, kuriai gresia potvynio pavojus, potvyniui dar neprasidėjus. Labai svarbu žinoti, iš kur ir kaip gauti informaciją apie artėjantį pavojų, todėl gyventojams patariama:
Klausytis orų ir potvynių prognozių, kitų informacinių pranešimų per respublikines ir vietines žiniasklaidos priemones, skaityti internetinius puslapius;
Išsiaiškinti, ar gyvenamojoje (darbo) vietoje veikia gyventojų perspėjimo sirenomis sistema, t. y. ar girdėsis sirenų gausmas, jei jos bus naudojamos perspėjant apie potvynio pavojų. Kilus neaiškumui dėl informacijos gavimo, kreiptis į seniūnijos darbuotojus ar savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistus.
Pasirūpinti, kad mobilusis telefonas priimtų korinio transliavimo pranešimus (perspėjimo ir informavimo pranešimus apie gresiantį pavojų).
Kad būtų gaunami korinio transliavimo pranešimai, telefonuose turi būti aktyvinta šių pranešimų priėmimo funkcija. Aktyvinimo instrukcija pateikiama interneto svetainėje http://gpis.vpgt.lt/
Pagalvoti, kaip gauti informaciją, jei nutrūks elektros tiekimas. Turėti nešiojamąjį radijo imtuvą, atsarginį maitinimo šaltinį tiek radijo imtuvui, tiek mobiliajam telefonui.
Planuoti saugiausius evakavimo kelius, transporto priemones ir vietą, kurioje laikinai apsigyvens. Numatyti alternatyvius evakavimo kelius, jei pagrindiniai bus užblokuoti. Susipažinti su savivaldybės administracijos planuojamais gyventojų evakavimo maršrutais iš potvynio teritorijos.
Parengti automobilį (patikrinti techninę būklę, pripildyti kuro baką). Maisto, drabužių atsargas, dokumentų kopijas ir kitus būtiniausius daiktus laikyti automobilyje.
Informuoti seniūnijos darbuotojus ar savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistus, jeigu evakuotis savo transportu neturi galimybių ir jeigu reikalinga laikina apgyvendinimo vieta (ypač jei šeimoje yra asmenų su negalia, ligonių ar mažamečių vaikų).
Saugoti savo turtą, paruošti namus galimam užtvindymui. Užsandarinti pamatus, pusrūsių, cokolinių aukštų langus, duris ir kitas ertmes, pro kurias vanduo gali patekti į patalpas. Tam naudoti smėlio maišus, vandeniui nepralaidžius skydus ir kitas galimas priemones. Išvalyti visus vandens nubėgimo latakus, vandens surinkimo šulinius. Baldus, kitas vertybes, dokumentus perkelti į saugias (aukštesnes) vietas.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.
