Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės sušauktame strateginio lygmens pasitarime dėl pasirengimo potvynio rizikai aptartos institucijų ir tarnybų prevencijos priemonės bei reagavimo planai. Susitikime pristatyta, kaip ruošiamasi vykdyti prevenciją iki galimo potvynio ir kokios poveikio valdymo bei padarinių šalinimo priemonės būtų taikomos jam prasidėjus.

Pasitarimo metu įvardyti turimi pajėgumai, taip pat trūkstamos priemonės ir ištekliai, kurių gali prireikti siekiant užtikrinti veiksmingą prevenciją ir operatyvų situacijos valdymą.

Akcentuota, kad institucijos dirba dvejomis kryptimis: iš anksto mažinami galimi potvynio padariniai, stiprinamas gyventojų, įmonių ir savivaldybių pasirengimas, kad pasekmės būtų kuo mažesnės; kartu planuojami gelbėjimo darbai potvynio metu – žmonių saugos užtikrinimas, turto apsauga, evakuacija, pagalba ir padarinių šalinimas.

„Tarnybos ir savivaldybės turi būti pasirengusios veikti kaip viena komanda – aktyviai bendradarbiauti, keistis informacija realiu laiku ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami nedelsiant. Vyriausybė stiprins pajėgumus ten, kur matysime, kad jų trūksta. Iki kitos savaitės pradžios pavedžiau finalizuoti konkrečių priemonių situacijos valdymo planą, kurį patvirtintų Vyriausybė“, – sakė I. Ruginienė.

Premjerė taip pat pabrėžė, kad tikisi glaudaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir aiškios, savalaikės informacijos gyventojams. Pasak jos, žmonės turi iš anksto žinoti, kaip elgtis skirtingais atvejais, kur kreiptis pagalbos ir kokių veiksmų imtis siekiant apsaugoti save bei savo turtą.

Pasitarime pristatyta, kaip vykdomas potvynio scenarijų vertinimas, modeliavimas ir nuolatinis monitoringas, siekiant užtikrinti išankstinį perspėjimą vietovėse, kuriose rizika didžiausia. Aptarta, kaip užtikrinti sklandų informacijos perdavimą savivaldybėms ir gyventojams, kad sprendimai būtų priimami laiku, o pagalba žmones pasiektų operatyviai.

Prevencinių techninių priemonių dalyje daug dėmesio skiriama ledo dangos silpninimui ir ardymui saugiose vietose, vandens srautų reguliavimui bei apsauginių priemonių parengimui. Priklausomai nuo situacijos ir konkrečiosupės atkarpos, gali būti taikomi įvairūs ledo ardymo būdai: ledo paviršiaus tamsinimas, mechaninis ardymas ir sangrūdų skaidymas, ledo pjovimas ar vagų formavimas, taip pat kontroliuojami sprogdinimai, laikantis saugumo ir aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat vertinami sprendimai, padedantys reguliuoti vandens tėkmę probleminėse vietose ir sumažinti staigaus vandens kilimo riziką.

Pagal kompetenciją ir užduotis gali būti pasitelkiama Lietuvos kariuomenė – logistikai, inžinerinei pagalbai, transportui ir kitoms paramos funkcijoms, leidžiančioms greičiau sutelkti pajėgas ten, kur jų labiausiai reikia.

Svarbiausia informacija gyventojams apie pasirengimą galimam potvyniui skelbiama interneto svetainėje – https://lt72.lt/informacija-apie-galima-potvyni-lietuvoje-duk/

lrv.lt