Turbūt kiekvienas turintis vairuotojo pažymėjimą prisimena savo vairavimo praktikos egzaminą ir jaudulį, kuris galbūt pakišo koją net ir puikiai žinant kelių eismo taisykles. Kaip sako žinomas ekovairavimo instruktorius ir aktyviai praktikuojantis vairavimo treneris Artūras Pakėnas, kiekvienas pažįstame žmonių, kurie net ir išlaikę vairavimo egzaminus taip ir nesėda prie vairo, o po daugelio metų vairuoti mokosi iš naujo. „Regitros“ organizuojamoje konferencijoje „Saugus startas“ pranešimą apie būsimų vairuotojų stresą skaitęs profesionalas atkreipė dėmesį, kad vairavimo instruktoriaus užduotis nėra mechaniškai paruošti egzamino dienai, bet išmokyti būsimą vairuotoją valdyti automobilį dinamiškose kelių eismo situacijose.
Neišnaudotas resursas?
Stresas – tai organizmo reakcija į suvokiamą grėsmę ir iššūkį, kai reikalavimai viršija žmogaus turimus išteklius. Pasak konferencijoje „Saugus startas“ pranešimą skaičiusio A. Pakėno, stresinė yra ne situacija, o tai, kaip žmogus reaguoja. „Pavyzdžiui, kontroliuojamas jaudulys sportininkui padeda tapti čempionu. Tam pritaria ir sporto psichologai, kurie sako, kad neturi tikslo nuraminti sportininką prieš startą. Tuomet sportininkas nieko nelaimėtų. Tam tikromis dozėmis stresas yra resursas. Juk visi žinome frazę, kad vaistas nuo nuodo skiriasi tik doze. Taip ir su stresu. Dozuotas stresas yra skatinanti priemonė, o perteklinis stresas – slopinanti“, – renginyje aiškino vairavimo treneris.
Nors kartais ir gali atrodyti, kad stresas atėjo vos tik įžengus į vairavimo egzaminą, ekspertas sako, kad taip manyti klaidinga. Stresą sudaro daug mažų aspektų, tokių kaip vairavimo mokyklos pasirinkimas, finansinių klausimų aptarimas šeimoje, o taip pat ir mokymo metu pasitaikančios klaidos ir jei už jas baudžiama, mokinys smerkiamas, jam vairavimas pradeda kelti stresą.
„Klaidos, kai už jas baudžiama, slopina, o ne moko. Taip pat neretai žmonės ateina prisiklausę sėkmės istorijų apie iš pirmo karto išlaikytus vairavimo egzaminus ir pradeda manyti, kad viskas labai paprasta, nors taip nėra. Galiausiai, jei prireikia papildomų pamokų, pradedama jausti įtampą, nes ir vėl reikia kalbėtis su tėvais, prašyti pinigų“, – būsimo vairuotojo streso šaltinius vardino A. Pakėnas.
Streso vieta mokymosi procese
Stresas keičia ne žinias, o gebėjimą jas pritaikyti: dreba rankos, tampa sunku valdyti sankabą, pasirinkti tinkamą pavarą ir pan. Visa tai daro įtaką sprendimams ir saugumui kelyje. „Kai egzamino metu siaurėja egzaminuojamojo dėmesys, žmogus kažko nebepastebi ir koncentruojasi į stresą, bet nepamato kitų eismo dalyvių, kažko nepraleidžia, laiku nepagreitėja. Viso to priežastis – nekontroliuojama streso būsena ir nors jis, atrodo, viską mokėjo, bet žinių pritaikyti negalėjo.
Kai girdžiu instruktorius sakant, kad mokinį egzaminui paruošiau labai gerai, bet štai jis sustresavo ir neišlaikė, man kyla klausimas, kaip tuomet jis buvo paruoštas, jei stresas paėmė viršų. Kokia prasmė paruošimo vairavimui, jei mokinys nepavažiuoja?“, – retoriškai klausė A. Pakėnas bei pridūrė, kad į vairavimo mokymą reikia žiūrėti kompeksiškai ir tikrinti ne tik žinias ar žymėti klaidas, bet ir mokyti, kaip reikiamu metu suvaldyti nerimą ir kontroliuoti stresą.
Vairavimo treneris paatviravo, kad neretai išmokę vairuoti žmonės išlaiko vairavimo egzaminą, tačiau sugrįžti prie vairo bijo, tad vėliau mokytis tenka iš naujo. Į renginį susirinkusiems vairavimo instruktoriams A. Pakėnas pabrėžė, kad būsimus vairuotojus svarbu išmokyti ne tik techniškai valdyti automobilį, bet ir dalyvauti eisme.
Kas gali padėti?
Kaip svarbiausius aspektus, kurie galėtų padėti mokiniams, žinomas instruktorius įvardija mokymo proceso struktūravimą, realių lūkesčių kėlimą, trumpus nurodymus, ramų toną ir ramią, be spaudimo reakciją į klaidas. Taip pat labai svarbus dėmesio grąžinimas į veiksmą, kitaip tariant, mokėjimas padarius klaidą vairuoti toliau ir aptarti ją tik saugiai sustojus.
„Dažna naujoko klaida yra tai, kad kai jie atvažiuoja prie sankryžos ir nori +padaryti visus veiksmus vienu kartu – ir įvertinti situaciją, ir priimti sprendimą, ir atlikti veiksmą. Tuo tarpu patyręs vairuotojas viską daro palaipsniui. Viskas prasideda nuo minties, pereina į emociją ir baigiasi veiksmu“, – kalbėjo konferencijos „Saugus startas“ pranešėjas.
Kaip veiksmingą priemonę jauduliui suvaldyti jis įvardijo automobilyje esančių daiktų pastebėjimą ir įvardijimą žodžiu. Pavyzdžiui, galima pasirinkti penkis automobilyje esančius objektus bei juos įvardinti, paliesti vairą, rankenėlę, langą. Anot A. Pakėno, tai padeda įsižeminti ir girdėti tai, kas sakoma. Važiuojant į priekį patariama mintyse ar garsiai vardinti, kas matoma ir daroma, pavyzdžiui, kad aiškiai sužymėtos juostos, priekyje važiuoja automobilis, o rekomenduojamas greitis 50 km/h. Tai padeda efektyviai suvaldyti baimę ir susikoncentruoti. „Turime mokėti valdyti ne tik automobilį, bet ir savo stresą“.
„Saugus startas“: dėmesys vairuotojų saugumui ir psichologijai
Jau antrus metus „Regitros“ organizuojamas renginys „Saugus startas“ siekia atkreipti dėmesį į saugaus eismo svarbą ir skatinti atsakingą būsimų ir esamų vairuotojų elgesį. Kasmet renginyje gvildenamos vis naujos, aktualios temos, o šiemet dėmesys skirtas psichologiniams aspektams – tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“. Renginyje vairavimo instruktoriai, egzaminuotojai ir psichologai kalbėjo apie tai kaip žmogaus smegenis veikia stresas, kaip technologijos gali padėti jį sumažinti egzamino metu ir ar stresas yra problema, ar vis tik neišnaudotas resursas.
„Regitros“ inf.
