2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra (Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos statistikos departamentas tampa Valstybės duomenų agentūra)

2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama *neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių. 

2023 m. pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1 mln. 966,1 tūkst. (68,7 proc.) gyventojų, kaime – 893,9 tūkst. (31,3 proc.). Moterys sudarė 53,5 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 153 moterys.

Mažiau gimė kūdikių, mažiau mirė žmonių

2022 m. gimė 21,9 tūkst. kūdikių, tai 1,4 tūkst. (6 proc.) mažiau negu 2021 m., 1 tūkst. gyventojų teko 7,7 gimusiojo (2021 m. – 8,3).

2022 m. mirė 40,3 tūkst. žmonių, tai 7,4 tūkst. (15,5 proc.) mažiau negu 2021 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 17 (2021 m.) iki 14,2 (2022 m.).

Trys ketvirtadaliai užsienio piliečių, imigravusių į Lietuvą, – Ukrainos piliečiai

2022 m. į Lietuvą imigravo 95,4 tūkst. žmonių – 50,5 tūkst., arba 2,1 karto daugiau nei 2021 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 16 (2021 m.) iki 33,7 (2022 m.).

2022 m. 62 tūkst. gyventojų (65 proc. visų imigrantų) į Lietuvą imigravo iš Ukrainos, 9,9 tūkst. (10,4 proc.) – iš Baltarusijos, 5,8 tūkst. (6,1 proc.) – iš Jungtinės Karalystės, 3,2 tūkst. (3,3 proc.) – iš Rusijos.

2022 m. į Lietuvą grįžo 14,4 tūkst. (15 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių, tai 9,3 tūkst. (39,2 proc.) mažiau negu 2021 m. Daugiausia jų imigravo iš Jungtinės Karalystės (5,7 tūkst., arba 39,6 proc.), Norvegijos (1,5 tūkst., arba 10,4 proc.) ir Vokietijos (1,4 tūkst., arba 9,7 proc.). Imigravusių Lietuvos Respublikos piliečių iš Jungtinės Karalystės, palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,1 karto, iš Norvegijos ir Vokietijos – po 1,4 karto.

2022 m. į šalį imigravo 81 tūkst. užsieniečių (85 proc. visų imigrantų). Didžioji dalis (61,5 tūkst., arba 75,9 proc.) – Ukrainos piliečiai. Beveik kas dešimtas imigrantas buvo Baltarusijos pilietis (9,8 tūkst.), 2,8 tūkst. (3,5 proc.) – Rusijos piliečiai.

Daugiausia gyventojų emigravo į Ukrainą

2022 m. iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,2 tūkst. (8,7 proc.) mažiau negu 2021 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 9 (2021 m.) iki 8,1 (2022 m.).

Pernai daugiausia emigrantų išvyko į Ukrainą (4,7 tūkst., arba 20,4 proc.), Jungtinę Karalystę (2,8 tūkst., arba 12,2 proc.), Baltarusiją (2,7 tūkst., arba 11,7 proc.).

Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 3,2 tūkst. (2,1 karto), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (33,3 proc.), Norvegiją – 0,6 tūkst. (23,5 proc.).

Dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus 2022 m. neto tarptautinė migracija (imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) siekė net 72,4 tūkst. gyventojų (į Lietuvą imigravo 95,4 tūkst. žmonių, emigravo – 23 tūkst.).

2022 m. į šalį grįžo 1,7 tūkst. daugiau Lietuvos Respublikos piliečių negu iš jos emigravo (2021 m. – 4,9 tūkst.). Pernai 70,7 tūkst. daugiau užsieniečių imigravo negu emigravo (2021 m. – 14,8 tūkst.).

Mažiau gyventojų tuokėsi, mažiau ir išsituokė

2022 m. buvo įregistruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 1,2 tūkst. (7,1 proc.), ištuokų – 0,7 tūkst. (9 proc.). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius sumažėjo nuo 46,6 (2021 m.) iki 45,5 (2022 m.).

Pagrindiniai demografijos ir gyventojų tarptautinės migracijos rodikliai 2013–2022¹ m.
Tūkst.

__________________
¹ Išankstiniai duomenys.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.