Seimo Ateities komitetas, Valstybinė kalbos inspekcija ir Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius surengė diskusiją, kurioje kalbėta apie Lietuvoje gyvenančių imigrantų integraciją, įsidarbinimą ir būsimus Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų pokyčius.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko dr. Audriaus Valotkos nuomone, per pastaruosius kelerius metus Lietuvos sociolingvistinė situacija yra labai pasikeitusi. Kaip mes turėtume į tai reaguoti? „Manau, kalbant apie lingvistines teises, geras yra šviesaus atminimo buvusios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės teiginys, kad valstybinės kalbos statutas reiškia, jog mūsų kalbos viešojoje erdvėje turėtų būti kuo daugiau“, – sakė Audrius Valotka.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad Lietuva vienintelė Europoje leido ukrainiečiams iki šiol nesimokyti mūsų valstybinės kalbos, tačiau dabar imigrantams turi būti suteikta teisė integruotis į visuomenę, o Valstybinės kalbos įstatymo pokyčiai turėtų tai įgyvendinti. „Visi čia atvykę ukrainiečiai, kurie bėgo nuo karo, atvyko išskirtinėmis sąlygomis. Ir mes vieninteliai Europoje leidome 3 metus nesimokyti lietuvių kalbos. Esame pakantūs, tolerantiški ir tuo didžiuojamės. Todėl šis įstatymas, kuris pradės veikti nuo 2026 metų, įgyvendintų teisę suprasti, ką žmogus parduoda, kaip aptarnauja, padėti žmogui suprasti kalbą ir integruotis į šią visuomenę“, – kalbėjo Dalia Asanavičiūtė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė teigė, kad dauguma baltarusių ir ukrainiečių sieja savo ateitį su Lietuva, todėl turėtų mokėti lietuvių kalbą. Tačiau klausimų vis dar kyla dėl imigrantų iš Vidurinės Azijos. „Daugiausia žmonių į Lietuvą atvyksta iš postsovietinių šalių, pavyzdžiui, Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos ir Azerbaidžano, ir jie kalba rusiškai. Tačiau sunku pasakyti, ar jie ilgam atvyksta į Lietuvą, ar mes esame tik tarpinė stotelė ir kiek tai įpareigotų juos mokytis lietuvių kalbos. Bet Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, manau, turėtų mokytis lietuvių kalbos, nes didžioji dalis jų sieja ateitį su Lietuva“, – kalbėjo G. Genė.

Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė pateikė informaciją apie ukrainiečių mokymą valstybės lėšomis.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata siūlė, kad imigrantai turėtų mokytis lietuvių kalbos net ir tuo atveju, kai Lietuva jiems yra tik tarpinė stotelė. „Manau, kad, mokant imigrantus lietuvių kalbos, pinigai nebūtų išleisti veltui. Tai būtų įžanga į kultūros pažinimą. Jeigu žmogus vėliau išvyks iš Lietuvos, vis tiek dalis kalbos išliks atmintyje“, – svarstė R. Lopata.

Advokatas, buvęs Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis pažymėjo, kad statybų sektoriuje dirbantys imigrantai privalo bent minimaliai mokėti lietuvių kalbą dėl šio darbo specifikos. „Statybose mes galime versti instrukcijas į bet kokią kalbą, bet tada, kai reikės šaukti, kad pasitrauktų nuo traktoriaus, ir darbuotojas nesupras, mes pamatysime, kad tokiame operatyviniame lygmenyje neužtenka darbuotojo teisės žinoti darbo reikalavimus. Darbuotojas privalo turėti minimalų kalbos žinių bagažą“, – dėstė V. Mačiulaitis.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.

Parengta pagal LRS.lt pranešimą žiniasklaidai.

Visas diskusijos įrašas čia.