Projektu „Paukščių takas“ siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų bei įvertintų išeivių iš Lietuvos, jų palikuonių, taip pat kitų įvairia veikla ar kilme su Lietuva susijusių asmenų atminimą.
Seimo narys Giedrius Drukteinis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje penktadienį šalies miestų ir rajonų merams pristatys savo naują projektą-iniciatyvą „Lietuvos Paukščių Takas“, kviesdamas juos įsitraukti į žymių su Lietuva susijusių žmonių atminimo įprasminimą memorialinėmis formomis.
G. Drukteinis yra sudaręs 130-ies asmenybių sąrašą, į kurį įtraukti iškilūs meno, politikos, sporto, verslo ir kitų sričių atstovai – nuo Holivudo ir teatro scenos žvaigždžių iki Nobelio premijos laureatų ir valstybių vadovų, turinčių tiesioginių sąsajų su Lietuva.
„Kertinis sąrašo sudarymo kriterijus yra „žinomi visame pasaulyje“. Jau turime ne vieną paminklą pasaulinio garso išeiviams ir jų palikuonims: Dž. D. Selindžerio (J. D. Salinger) romanui „Rugiuose prie bedugnės“ skirtą skulptūrą Sudarge, Šakių rajone, paminklą moterų krepšinio pradininkei Sendai Berenson Abot (Senda Berenson Abbott) – Alytaus rajone, Holivudo aktoriaus Lorenso Harvio (Laurence Harvey) atminimo įprasminimą – Joniškyje, džiazo legendos Luiso Armstrogo (Louis Armstrong) aikštę Vilkijoje, Kauno rajone – ir kitiems.
Žinias apie mūsų garbingą, veiklią ir lietuvybę išlaikiusią bei puoselėjančią išeiviją svarbu papildyti išsamia informacija apie ypatingai nusipelniusius ir pripažintus žmones, kuriuos su Lietuva sieja įvairūs saitai. Tikiu, kad jų įamžinimas mūsų šalyje yra ne tik labai prasmingas, bet ir duos tiesioginės naudos“, – sako iniciatyvos sumanytojas G. Drukteinis.
Anot jo, projektu siekiama trijų tikslų. Pirmasis – kultūrinis edukacinis: išsaugoti, naudoti ir plėsti Lietuvos intelektualinį istorinį paveldą, puoselėjant istorinę atmintį, pilietiškumą, suteikiant įkvėpimo jaunajai kartai. Antrasis – sustiprinti istorinę savimonę, pabrėžiant, kad su mūsų šalimi susiję įvairių tautybių žmonės kūrė reikšmingą palikimą mokslo, technologijų, kultūros, meno, politikos, teisės, ekonomikos, socialinių judėjimų bei kitose srityse. Trečiasis – suteikti papildomą stimulą šalies patrauklumui ugdyti, žinomumui didinti ir turizmui skatinti.
„Su Vilniaus universiteto istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku jau gerus 20 metų įvairiausiomis formomis diskutuojame apie iškilius Lietuvos palikuonis. Lietuvos žiniasklaida taip pat yra sukaupusi nemažai informacijos apie tokias asmenybes. Bet svarbiausia – asmeninis ir institucinis entuziazmas, kuo platesnis akademinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės įsitraukimas į tokią iniciatyvą, jos prasmingumo suvokimas – pradedant VšĮ „Kultūrinės ir istorinės atminties fondu“, kuris yra inicijavęs memorialų atsiradimą (tokių kaip Alytaus ir Šakių rajonuose), ir baigiant kai kuriais regioniniais kraštotyros muziejais, turizmo centrais bei kultūrinėmis bendruomenėmis, kurios prisidėjo prie šio sąrašo formavimo ir pildymo“, – pažymi G. Drukteinis.
Pasak parlamentaro, šiuo metu sąrašas tebėra sudarymo stadijoje. Artimiausiu metu planuojama kreiptis į lietuvių bendruomenes įvairiose šalyse, siekiant toliau kaupti istorines žinias apie garsių su Lietuva susijusių asmenybių veiklą ir nuopelnus.
Projekto sumanytojas ketina kreiptis į visuomenę prašydamas teikti pasiūlymus ir pasidalyti įžvalgomis ar išsakyti kritiką, nes toks sąrašas, pasak G. Drukteinio, „yra ne mano, o visos šalies nuosavybė“.
„Asmenybių atrinkimo kriterijai kol kas interpretuojami lanksčiai („istorinės Lietuvos“ kontūru pasirinktos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos), laikantis tokio principo: asmuo ar bent vienas iš jo protėvių yra gimę Lietuvoje; asmuo yra gyvenęs, dirbęs, kūręs ar dalyvavęs politinėje veikloje Lietuvoje; asmens veikla paveikė Lietuvos kultūrinę politinę raidą; asmuo yra žinomas pasaulio, Amerikos, Europos ar konkrečios valstybės mastu“, – paaiškina G. Drukteinis.
Planuojama, kad galutinį sąrašą tvirtins istorikai ir kultūros paveldo specialistai. Sudarius galutinį sąrašą (paliekant galimybę jį nuolat plėsti), planuojama surengti kultūros, švietimo ir paveldo specialistų simpoziumą šia tema.
G. Drukteinio vertinimu, „enciklopediškai, genealogiškai ar akademiškai pagrįsti sąraše minimų asmenų sąsajas su Lietuva – itin ambicingas ir daug pastangų pareikalausiantis uždavinys. Atrodytų, lyg ir užtenka žinoti, kad Bobo Dylano senelis buvo kilęs iš Lietuvos, tačiau tada reikia atsakyti, „iš kurios Lietuvos vietos“ ir „kiek tos Lietuvos buvo jo gyvenime“. Tik turint tvirtus ir nenuginčijamus įrodymus ar bent jau visuotinį konsensusą, bus galima pereiti prie kito projekto etapo – vizualinių memorialo variantų kūrimo ir fizinio įgyvendinimo. Kol kas anksti svarstyti, kaip toks memorialas gali atrodyti – ar tai bus parkas, ar muziejus, ar meninė erdvė su 3D instaliacijomis, ar tiesiog fotografijų galerija – tegu formą išrenka architektai ir dizaino specialistai, atsižvelgdami į pasirinktą vietą ir idėjos įgyvendinimo galimybes“, – sako projekto sumanytojas, parlamentaras G. Drukteinis.
Garsių asmenybių galerijų ir parkų yra įsirengusios ir kaimyninės šalys: pavyzdžiui, Lenkijoje, Krokuvoje, veikia „Lenko parkas“, kuriame rikiuojasi iškiliausių lenkų tautos atstovų biustai; Švedijoje, Stokholmo Arlandos oro uosto atvykimo salėje, eksponuojama nuotraukų paroda „Welcome to my hometown“, pristatanti žymius su Švedija susijusius asmenis.
Pridedamas preliminarus projekto įamžinimo sąrašas.
lrs.lt inf.
