Sausio 14 dieną publikavome straipsnį ČIA, kuriame rašėme, jog redakcija sulaukė jonavietės laiško apie mieste tvyrantį itin stiprų dujų kvapą. Pasak gyventojos, smarvė buvo tokia intensyvi, kad sukėlė fizinį diskomfortą tiek jai pačiai, tiek vaikams.
Reaguodama į gyventojos paklausimą, redakcija kreipėsi į atsakingas institucijas – Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA), Aplinkos apsaugos departamentą (AAD), Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) bei Jonavos rajono savivaldybę. Jau anksčiau publikavome AAA ir savivaldybės atsakymus, o šiandien viešiname AAD ir NVSC pateiktą informaciją.
NVSC: pranešimų apie kvapus negauta
Atsakydamas į klausimą, ar antradienio vakarą Jonavoje buvo fiksuoti padidėję oro taršos rodikliai arba gauti gyventojų pranešimai apie nemalonius kvapus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, kad 2026 metais tokių pranešimų negavo.
„NVSC 2026 m. pranešimų apie nemalonius kvapus (dujų) negauta“, – rašoma institucijos atsakyme.
AAD: pranešimų dėl kvapų taip pat nebuvo
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad sausio 13 dieną pranešimų apie nemalonius kvapus Jonavoje taip pat nebuvo gauta.
„2026 m. sausio 13 d. Aplinkos apsaugos departamente nebuvo gauta duomenų apie nemalonius kvapus Jonavos mieste“, – nurodo AAD.
Departamentas pažymi, kad pranešimai apie juntamus nemalonius kvapus pagal kompetenciją yra persiunčiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
Nepalankios oro sąlygos – teršalai kaupėsi prie žemės
AAD savo atsakymuose pateikė ir platesnį kontekstą. Pasak departamento, pastarosiomis dienomis Lietuvoje laikėsi šalti ir ramūs orai su silpnu vėju, kurie nėra palankūs teršalams išsisklaidyti.
„Dėl susidariusių meteorologinių sąlygų kietosios oro dalelės ir kiti teršalai gali kauptis arčiau žemės paviršiaus, todėl padidėjęs oro užterštumas gali būti juntamas miestuose, nors įmonių išmetami teršalų kiekiai nepadidėję ir neviršija leidžiamų ribinių verčių“, – teigia AAD.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, sausio 12–15 dienomis kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė buvo viršyta Kaune, Kėdainiuose, Jonavoje ir Šiauliuose.
Be meteorologinių sąlygų, oro taršai įtakos turi ir vietiniai šaltiniai – šiluminės energijos gamyba, individualus namų šildymas bei transportas. Pažymima, kad sausio mėnesį trumpalaikių taršos epizodų rizika Lietuvos miestuose yra didesnė.
„Sausio 15 dieną visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali būti padidėjęs – išlieka KD2,5 ir KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė“, – informuoja AAD.
Iš kur kvapai? Ar tikrintos įmonės?
Kadangi panašūs skundai dėl dujų dvoko Jonavoje fiksuojami ne pirmą kartą, gyventojai ir redakcija svarstė, jog nemalonus kvapas galimai gali būti susijęs ne tik su AB „Achema“, bet ir su netoli jos veikiančia naftos perdirbo įmone.
Atsakydamas į klausimą dėl galimų taršos šaltinių, Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad: „Buvusioje UAB „JUMPS“ veiklavietėje, adresu Ruklos g. 16A, Jonavoje, veiklą vykdo UAB „NAPC“. Pagal turimus duomenis, išmetamų teršalų normatyvai, nurodyti TIPK leidimo specialiojoje dalyje „Tarša į aplinkos orą“, 2025 metais nebuvo viršyti“, – teigiama atsakyme.
AB „Achema“, pasak AAD, tikrinama kasmet pagal planą, o esant veiklos sutrikimams – ir neplanine tvarka.
NVSC papildė, kad 2025 metais šios įmonės nebuvo tikrintos, tačiau gyventojai, įtariantys, jog kvapas sklinda iš netoliese esančios įmonės, raginami kreiptis į NVSC.
Kvapai gali turėti poveikį sveikatai
NVSC taip pat pateikė informaciją apie galimą kvapų poveikį sveikatai.
„Ilgalaikis kvapų poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų tiek emocinio pobūdžio (stresas, nerimas, depresija), tiek fizinio pobūdžio (akių dirginimas, galvos skausmas, kvėpavimo takų pakenkimas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas)“, – nurodo centras.
Kodėl visuomenė neinformuojama operatyviai?
Atsakydamas į klausimą, kodėl, gyventojų teigimu, apie galimus incidentus ar kvapų šaltinius visuomenė nėra operatyviai informuojama, AAD paaiškino, kad kvapų kontrolė pradedama gavus skundą.
„Įvykus incidentui, informuojamas ir Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pradeda tyrimą. Gyventojai, pastebėję galimą taršą, raginami skambinti telefonu 112“, – teigiama atsakyme.
NVSC savo ruožtu pažymėjo, kad dėl informavimo apie veiklos metu galimus kvapus turėtų atsakyti patys ūkio subjektai.
Ką daryti gyventojams?
NVSC primena, kad būtent ši institucija nagrinėja skundus dėl ūkinės veiklos metu sklindančių kvapų gyvenamojoje aplinkoje. Gyventojų kreipimuose būtina nurodyti kuo tikslesnę informaciją: kvapo pobūdį, laiką, intensyvumą, galimą taršos šaltinį.
Prašymus galima pateikti el. paštu info@nvsc.lt, atvykus į NVSC Kauno departamentą, paštu ar per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą. Informaciją apie kreipimosi būdus rasite https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/
„Gyventojams rekomenduojame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai – kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia NVSC.
