Jie nekviečia policijos, tačiau su triukšmautojais išsiaiškina patys. Jie neskambina į savivaldybę ir neprašo prie naujojo sporto aikštyno pastatyti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau kameras įsirengia patys. Jie nesiskundžia - tiesiog daro. Tai, ką padarė į Saugios kaimynystės grupę susibūrę dviejų Kauno gatvės daugiabučių gyventojai skamba kaip neįtikėtina istorija.
Dviejų Kauno gatvės – 91 ir 93 namų – gyventojai renka pinigus ir patys įsirengs vaizdo stebėjimo kameras, o vaizdas bus transliuojamas į kelių gyventojų kompiuterius. Kitais metais šių namų gyventojai ketina įsirengti ir papildomas kameras, kurios bus prie įvažiavimo į kiemą.
Gyventojai renkasi į talkas ir tvarko savo aplinką – Neries pakrantėje geni medžius, šienauja pievas, mat „Jonavos paslaugų“ šienavimo kokybė ir terminai jų netenkina. Dviejų Kauno gatvės daugiabučių gyventojai, kol nėra kamerų, patys saugo greta jų namų esantį sporto aikštyną. Nors jis įrengtas už biudžeto lėšas, o čia žaisti ateina ir kitų namų bei gatvių gyventojai, tačiau žmonės sako, kad nesaugomas šis turtas bus greitai suniokotas.
"Tačiau jei tokių namų ir žmonių būtų daugiau, mes visi Jonavoje gyventume saugiau“, - tvirtina dviejų daugiabučių bendruomenei vadovaujanti Eglė Akunienė.
Pasak Eglės, viskas prasidėjo nuo mamų pokalbių kieme. Mat vaikus į lauką išvedusios jaunos moterys tarpusavyje vis pasikalbėdavo apie saugesnę aplinką.
„Pati esu policijos rėmėja, žinau ir policijos krūvius, ir darbo apimtis. Kažkada, kai buvo triukšmas, kvietėme pareigūnus. Jie atvyko po valandos, kai triukšmautojų jau nebuvo. Ir aš tikiu, kad išties negalėjo anksčiau, pagaliau, pagal įvykių kategorijas į tokio pobūdžio įvykius jie ir privalo atvykti per valandą. Mes žinom, kad policija mūsų ramybės ir turto neapsaugos – turime saugotis patys“, - pasakojo E.Akunienė.
Moters teigimu, rajonas nėra toks turtingas, kad prie kiekvieno daugiabučio pastatytų vaizdo stebėjimo kameras.
„Todėl mes sukūrėme bendruomenę, surinkome po 2 proc., kuriuos gyventojai patys gali skirti, kam nori, o likusią dalį pinigų jau netrukus surinksime. Iš viso yra 100 butų, tačiau yra keli, kurie pinigų neskiria – bute gyvena nuomininkai, arba jis tuščias. Vienam butui kamerų įrengimui tenka skirti apie 20 eurų. Ir žmonės sutinka juos mokėti, sutinka net pensininkai“, - džiaugėsi E.Akunienė.
Pasak pašnekovės, jų suburta Saugios kaimynystės grupė yra vienintelė, veikianti Jonavoje. Tačiau, sako Eglė, neužtenka tik sukurti grupę: saugios kaimynystės idėja visų pirma turi atsirasti žmonių galvose.
„Pas mus gyvena puikūs žmonės, dauguma jų tokių. Mes kartu liūdim, kartu švenčiam, kartu džiaugiamės ir kartu sprendžiam problemas“, - pasakojo E.Akunienė.
Namų bendruomenė jau užsiėmė ir vieno buto, kuriame girtauja šeimininkai ir auga mažamečiai vaikai, stebėjimu bei apie problemą pranešė tarnyboms.
Kauno gatvės gyventojai rūpinasi ir vaikų žaidimo aikštelės, ir sporto aikštyno priežiūra. Jei kažkas per ilgai užsibūna – jie sulaukia įspėjimo ir prašymo išeiti. Gyventojai visus, ateinančius čia sportuoti, įpratino prie savų taisyklių – sporto aikštyne nėra nei geriama, nei rūkoma.
„Labai kviečiu ir kitų namų gyventojus kurti saugią aplinką. Jei name yra bent vienas iniciatyvus žmogus – pradžia jau yra. Mūsų, kelių mamų, saugios kaimynystės ir bendruomeniškumo idėja kaimynai irgi patikėjo ne iš karto. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau žmonių į ta įsijungė. Mes turime vieni kitų telefonus, ir, esant reikalui, galime susiekti“, - kalbėjo E.Akunienė.
Neseniai Kauno 91 ir 93 namų kieme vyko kartu su policijos pareigūnais surengtas vertingų daiktų žymėjimas, o namo gyventojai organizuojasi ne tik esant problemai, tačiau ir šventėms.
„Kitais metais labai norime įsigyti žolės šienavimui skirtą techniką, nes kai komunalinės įmonės darbininkai nušienauja dalį ploto, o tarp medžių augančią žolę palieka – mūsų tokia darbų kokybė netenkina“, - kalbėjo E.Akunienė.
Saugios kaimynystės grupės kuriasi ir steigiasi visoje Lietuvoje, tačiau Jonavoje gyventojai didelio entuziazmo kol kas nerodo.
Tačiau E.Akunienės teigimu, nei rajono valdžia, nei policija, nei kitos struktūros negali sukurti tokios aplinkos, kurioje būtų saugu, gera ir ramu gyventi – tam reikia ir pačių žmonių iniciatyvos bei bendruomeniškumo.
