Kelių būklei toliau negerėjant ir stebint pesimistines prognozes, kad kitų metų valstybės biudžete nebus numatytas reikiamas lėšų poreikis kelių tvarkymui, socialdemokratai kreipėsi į finansų ir susisiekimo ministrus, reikalaudami ženkliai didinti finansavimą apleistai kelių infrastruktūrai.
Jie pabrėžia, kad, norint pasiekti didesnį proveržį Lietuvos kelių tinkle, privaloma siekti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų skirta bent jau 80 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą, ir skirtos visos surinktos kelių naudotojo mokesčio (vinječių) pajamos.
„Nepaisant to, kad 2024 metų biudžeto projektas į Seimą atkeliaus tik spalį, bet būtent rugpjūtį Finansų ministerija greičiausiai nustatinėja maksimalius asignavimų limitus, kad jų valdytojai jau turėtų aiškumą ir galėtų planuotis kitų metų išlaidas. Tariant trumpiau, biudžeto formavimas ministerijų lygmenyje dabar yra pačiam įkarštyje, tačiau tendencijos rodo, kad lėšos keliams galimai vėl atsiduria šio proceso paraštėse“, – įspėja Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis.
Anot parlamentaro, Vyriausybė, nepaisydama jokių ekspertų raginimų ir perspėjimų dėl itin prastos padėties šalies keliuose, vis dar yra linkusi skirti tik apie pusę sumos, suriktos iš degalų akcizo.
„Tai absurdiška situacija, nes akcizas už degalus visų pirma yra tikslinis mokestis, kurį sumoka vairuotojai, į savo automobilius pilantys benziną ar dyzeliną, todėl visiškai natūralu, kad jis ir turi grįžti į kelių infrastruktūrą. Deja, bet ši valdžia sulig kiekvienais metais mažina akcizo dalį, skiriamą keliams, ir naudoja jį visai kitoms reikmėms“, – pastebi parlamentaras, pažymėdamas, kad taip valdantieji „lygina biudžeto duobes, nors turėtų išlyginti kelius“.
Seimo nario teigimu, galima diskutuoti, kaitalioti KPPP sąmatos eilutes, garsiai kalbėti ir apgailestauti, ypač tai mėgsta daryti susisiekimo ir finansų ministrai, bet norint realiai pasiekti kokybinio ir pastebimo pokyčio apleistame susisiekimo sektoriuje, reikalingas tik vienas esminis pakeitimas – tai didinti lėšas kelių priežiūrai.
„Plika akimi matyti, kad kelių tinklas šalyje yra labai susidėvėjęs ir byra, nors po įvykusių incidentų ir yra kreipiama daugiau dėmesio į tiltų bei viadukų atnaujinimą, tačiau dešimtys jų vis dar yra avarinės būklės“, – sako parlamentaras.
Socialdemokratas pastebi, kad Seime priimtas laikinasis bankų solidarumo mokestis tikrai kiek pagerins vaizdą šalyje, tačiau lėšos iš šio mokesčio, jo teigimu, bus nukreiptos į didžiuosius infrastruktūrinius projektus, kurie sustiprins karinį mobilumą Lietuvoje.
„Tai labai džiugina. Situacija ten tikrai pagerės, bet žiūrint plačiau – daugelis kelių, tiltų ar viadukų dėl prasto finansavimo savo būtinojo remonto taip ir nesulauks, jau nekalbant apie kelių tinklo plėtrą. Gyventojai tikrai matys tvarkomus atskirus valstybinių kelių ar magistralių ruožus, tačiau kiti keliai, tarkim, rajoniniai, tikrai nebus taip intensyviai remontuojami – jie ir toliau po truputėlį byrės“, – akcentuoja Eugenijus Sabutis.
Seimo narys atkreipia dėmesį ir į kitą kritinį aspektą dėl apleistų kelių: įsibėgėjanti ligoninių reforma ir su ja visiškai susijęs gydymo įstaigų skyrių uždarinėjimas rajonuose, privers ten gyvenančius žmones vykti į kitus regionus ir ieškoti sveikatos paslaugų, kurios bus nebeprieinamos jų gyvenamojoje teritorijoje. „Tai jie bus priversti daryti per neasfaltuojamus žvyrkelius ir duobėtus kelius. Pasiligojęs žmogus bus priverstas keliauti ne vieną dešimtį kilometrų ir tai darys sergančiais Lietuvos keliais“, – stebisi socialdemokratas ir priduria, kad į tokią situaciją žmones įstūmė „nuolatinis valdžios institucijų dėmesio ir finansavimo trūkumas“.
Seimo nario pranešimas spaudai