Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad kelių būklei gerinti būtina didinti finansavimą, rodo naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa. Aštuoni iš dešimties apklaustųjų taip pat pasisako už tai, kad kelių infrastruktūrai būtų skiriama bent pusė iš degalų akcizo surenkamų pajamų. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, tokia gyventojų pozicija ypač svarbi šiandien, kai degalų akcizo pajamos auga, tačiau kelių finansavimą norima mažinti.
„Pirmiausia turėtume kalbėti ne apie naujus mokesčius, o apie tai, kaip panaudojame jau surenkamus pinigus. Vairuotojai moka degalų akcizą kiekvieną kartą pildamiesi degalus, todėl pagrįstai tikisi, kad šios lėšos bus panaudotos ir keliams, kuriais jie kasdien važiuoja. Tik taip galėsime planuoti darbus ilgesniam laikotarpiui, o ne kasmet spręsti, kuriuos remontus vėl teks atidėti“, – sako Š. Frolenko.
Beveik kas trečias keliams skirtų visą akcizą
2026 m. spalį atliktos apklausos duomenimis, beveik kas trečias Lietuvos gyventojas (29 proc.) mano, kad kelių infrastruktūrai turėtų būti skiriamos visos degalų akcizo pajamos. Dar 54 proc. pasisako už tai, kad keliams tektų bent pusė ar daugiau šių lėšų. Mažesnę nei pusės akcizo dalį keliams skirtų 17 proc. apklaustųjų.
Pasak Š. Frolenko, gyventojų lūkesčiai gerokai skiriasi nuo to, kaip pastaraisiais metais keitėsi kelių finansavimas.
„Per ketverius metus degalų akcizo pajamos išaugo maždaug ketvirtadaliu ir 2025 metais viršijo 1,15 mlrd. eurų. Šiais metais prognozuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų. Tai rodo, kad pajamų šaltinis yra, tačiau turime apsispręsti, kokią jo dalį skiriame infrastruktūrai, kurios būklė tiesiogiai priklauso nuo nuolatinių investicijų“, – teigia asociacijos vadovas.
Nors laiku nesutvarkyti keliai išlieka didžiausia gyventojų įvardijama problema, bendras jų kokybės vertinimas per dvejus metus šiek tiek pagerėjo. Šiemet 35 proc. apklaustųjų Lietuvos kelius įvertino gerai, palyginti su 30 proc. 2024 metais. Dar 42 proc. jų būklę vertina patenkinamai, o 23 proc. – blogai.
Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ sociologo Igno Zoko, vertinant šiuos rezultatus svarbu atskirti bendrą gyventojų pasitenkinimą kelių kokybe nuo konkrečių problemų, su kuriomis jie susiduria.
„Žmonės kelių būklę vertina pagal savo kasdienę patirtį. Jei įprastame maršrute sutvarkomas kelias, bendras įspūdis gali pagerėti, nors kitose vietose problemos išlieka. Be to, vertindami situaciją gyventojai dažnai lygina ją ne su tuo, kokia ji turėtų būti, o su tuo, kokia buvo anksčiau. Todėl gerėjantis bendras vertinimas nebūtinai reiškia, kad mažėja poreikis investuoti į kelių infrastruktūrą“, – sako I. Zokas.
Papildomus mokesčius vertina nevienareikšmiškai
Apklausa taip pat parodė, kad naujam visuotiniam automobilių mokesčiui gyventojai nėra linkę pritarti. Kas mėnesį mokamam 2–3 eurų mokesčiui pritartų vos 27 proc. apklaustųjų, o 54 proc. tam nepritaria.
Kitoks požiūris į tokio pat dydžio infrastruktūros mokestį elektromobiliams – jį palaikytų 63 proc. apklaustųjų. Š. Frolenko teigimu, tai rodo, kad gyventojams svarbu ne vien tai, kiek lėšų surenkama keliams, bet ir kaip paskirstoma jų išlaikymo našta.
„Apklausos rezultatų nereikėtų suprasti kaip raginimo skubiai įvesti vieną ar kitą mokestį. Tačiau jie parodo, kad žmonėms rūpi, kas ir kaip prisideda prie infrastruktūros išlaikymo. Kelių tinklu naudojasi skirtingos transporto priemonės, o jo priežiūros išlaidos niekur nedingsta. Todėl finansavimo sistema turi būti aiški, suprantama ir užtikrinti pakankamas lėšas ilgalaikiams darbams“, – sako Š. Frolenko.
Sociologas I. Zokas taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenės palaikymas papildomiems mokesčiams priklauso ir nuo to, kaip pagrindžiama jų būtinybė.
„Vien to, kad problema visuomenei svarbi, nepakanka, jog žmonės pritartų bet kokiam jos sprendimo būdui. Kiekvienas papildomas mokestis turi turėti aiškią paskirtį ir pagrindimą – gyventojams svarbu suprasti ne tik už ką jie mokėtų, bet ir ką toks sprendimas iš esmės pakeistų“, – sako I. Zokas.
Didžiausia problema – laiku nesutvarkyti keliai
Net 71 proc. apklaustųjų viena pagrindinių valstybinės reikšmės kelių problemų laiko nusidėvėjusius, laiku neremontuotus ir neatnaujintus kelius. Kelių priežiūrą žiemą įvardijo 43 proc., o nepakankamą pralaidumą – 37 proc.
Pasak asociacijos vadovo, šie rezultatai nestebina – Lietuvoje kelių atnaujinimo tempas jau ne vienus metus gerokai atsilieka nuo realaus poreikio.
„Lietuvoje turime daugiau kaip 21 tūkstantį kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai atnaujindavome apie 300 kilometrų – tai vos pusantro procento viso tinklo. Prie prastos kelių būklės žmonės jau priprato, tačiau tai neturėtų tapti norma. Vienas sutvarkytas ruožas gali pagerinti bendrą įspūdį, bet nekeičia fakto, kad didžioji dalis tinklo ir toliau dėvisi. Mūsų vertinimu, kasmet reikėtų artėti prie tūkstančio kilometrų atnaujinimo“, – aiškina Š. Frolenko.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko 2026 m. spalio 23–30 dienomis. Apklausti 1005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
