Eksperimentas daugiabučiuose: ar esame pakantūs socialinio būsto kaimynystei?

Eksperimentas daugiabučiuose: ar esame pakantūs socialinio būsto kaimynystei?
SPA 05
2018-10-05 09:24 2018

Vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Tai paaiškėjo 60-tyje šalies miestų ir miestelių surengus eksperimentą, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims. 

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje – mažiau nei 6 proc. gyventojų. 

Socialiai remtinas = asocialus? 

Eksperimentą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė sako, kad jis aiškiai atskleidė ir „įgarsino“, kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje. 

„Sužinoję apie galimus naujus kaimynus gyventojai aktyviai atsiliepė ir išsakė pačias įvairiausias nuomones. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės. Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas“ ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas“, – sako L. Kašubienė pridurdama, kad gyventojų pastabos buvo išsakytos labai emocingai, su įniršiu. 

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios neigiamos nuostatos kartais susiformuoja, kai pabendravus su vienu asmeniu į situaciją pažiūrima nekritiškai ir susidaroma nuomonė apie visą jo atstovaujamą grupę.

„Tokios frazės kaip „moterys blogai vairuoja“, „visi politikai vagys“, „kitur gyvenimas tikrai geresnis“ parodo mąstymo siaurumą – žmonės yra linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą.  Nors tie pavyzdžiai konkrečiu atveju ir gali būti teisingi, tačiau pats apibendrinimas neturi pagrindo. Žmonės nebando suprasti esmės, nes tam reikia pastangų, noro matyti plačiau ir tiesiog elementaraus suvokimo, kad socialiai remtino žmogaus situacijoje galime atsidurti kiekvienas. Bijoti užsimerkus tamsoje visuomet lengviau nei išdrįsti atsimerkti ir pamatyti, kad baubas žiūri iš veidrodžio”, – sako psichologas.

Neigiama asmeninė patirtis 

Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties. 

„Jau yra keli tokie butai. Šalia gyvena – koncertai kiaurą parą“; „Jau yra vienas toks būstas – girtuokliai iškritę visur miega. Baisu net vaikus išleisti į kiemą“; „Viename tokiam bute gyvena 17 kačių. Net gyventi neįmanoma – dvokia“; „Turėjom problemų, kai viena šeima socialinį būstą pavertė landyne – iš viso miesto rinkosi girtuokliai, visą parą vyko „diskotekos“, daužė laiptinės langus, užpylė mūsų butą, teko nuolat kviesti policiją“, – tokius komentarus pateikė eksperimento dalyviai. 

Specialistų teigimu, tokių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti – verta. 

„Bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinant, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus – brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai. Visgi reiktų nenuleisti rankų nematant greito rezultato. Net ir turėdami noro, žmonės savo nuostatas yra linkę keisti lėtai. Svarbu, kad žmonės matytų kuo daugiau teigiamų pavyzdžių ir tai būtų tarsi atsvara jų ankstesnei patirčiai“, – paaiškina psichologas P. Rakštikas.

Daug erdvės pokyčiams 

Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą. 

„Jeigu jauna šeima – nieko prieš“, „Ir patys kažkada stovėjome eilėje dėl socialinio būsto. Svarbiausia, kad ne narkomanai“, „Jeigu kokie vargšai lietuviai, tada gal ir nieko, bet tik ne prasigėrę, ne romų tautybės ar pabėgėliai“, – išimtis dėl kaimynystės dėstė daugiabučių gyventojai. 

Pasak L. Kašubienės, tokie atsakymai rodo, kad erdvės pokyčiams yra.

„Socialinio būsto gyventojai yra  visuomenės atspindys. Kartais ir padoriems, protingiems bei išsilavinusiems žmonėms gyvenimas nepagaili sunkumų. Tai, kad „rūšiavimas“ ir etikečių klijavimas baigiasi su šiais žmonėmis susidūrus akis į akį, puikiai atskleidė mūsų socialinis vaizdo eksperimentas. Jo metu pasiūlėme pabendrauti 20 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje, tačiau kiti eksperimento dalyviai šio fakto nežinojo. Paradoksalu, tačiau po gyvo susitikimo socialinio būsto gyventojai buvo minimi tarp geidžiamų kaimynų“, – pažymi L. Kašubienė.

Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2000 būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti. Į socialinį būstą gali pretenduoti daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai ar asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji, pensinio amžiaus asmenys, darbingi asmenys, gaunantys mažas pajamas. 

Apie 60-tyje savivaldybių vykusį eksperimentą

Liepos-rugpjūčio mėnesiais šalies savivaldybių teritorijose vykusį eksperimentinį tyrimą inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri administruoja Europos Sąjungos (ES) investicijas socialiniam būstui įkurti. Tyrimo metu kiekvienoje iš 60 savivaldybių atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta mažiausiai po 2 daugiabučius, kuriuose išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą. Nerenkant jokių asmens duomenų, išskyrus priklausymą gyvenamajai teritorijai, užfiksuota, kiek gyventojų pareiškė nesutikimą dėl socialinių butų įrengimo ir kokie pagrindiniai išsakyti argumentai.

 

Pagrindinėje nuotraukoje - atlikto socialinio eksperimento tolerancijos žemėlapis 

Panašūs straipsniai

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Valstybės pagalbos priemonės po karantino yra skirtos įvairioms visuomenės grupėms – darbdaviams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems savarankiškai, bedarbiams, nepasiturintiems žmonėms, vaikams, s...

 Dujų balionams daugiabučiuose pakeisti bus teikiama valstybės parama

Dujų balionams daugiabučiuose pakeisti bus teikiama valstybės parama

Energetikos ministerija parengė ir pateikė derinimui tvarką dėl suskystintų naftos dujų balionų (toliau - dujų balionų) daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais. Šis dujų balionų keitimas bus fin...

„Žaliosios“ energijos šaltiniams daugiabučiuose – kompensacijos iš Klimato kaitos programos

„Žaliosios“ energijos šaltiniams daugiabučiuose – kompensacijos iš Klimato kaitos programos

Nuo šiandien, gegužės 28-osios, jau priimamos paraiškos kompensacinėms išmokoms iš Klimato kaitos programos už „žaliosios“ energijos šaltinių panaudojimą atnaujintuose daugiabučiuose, neprijung...

Ministras L. Kukuraitis: siūlomas pagalbos priemonių planas po karantino – nuo naujų išmokų iki subsidijų pratęsimo

Ministras L. Kukuraitis: siūlomas pagalbos priemonių planas po karantino – nuo naujų išmokų iki subsidijų pratęsimo 2

Švelnėjant karantinui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia pagalbos priemonių planą gyventojams bei darbdaviams, kuris padėtų greičiau atsitiesti pasibaigus karantinui. Penktadienį siūlymai pateik...

Finansiškai nukentėjusiems paskolų turėtojams – papildomos išlygos

Finansiškai nukentėjusiems paskolų turėtojams – papildomos išlygos 1

Gyventojai, kurie neteko darbo arba ne mažiau nei trečdalio įprastai gaunamų pajamų, tačiau turi būsto ar vartojimo paskolą, gali kredito davėjo prašyti atidėti įmokų mokėjimą 3 mėnesiams. Tai numatyta nauju...

DĖMESIO! Bus didinama karšto vandens temperatūra daugiabučių namų vandens šildytuvuose

DĖMESIO! Bus didinama karšto vandens temperatūra daugiabučių namų vandens šildytuvuose 1

Legioneliozės prevencijos tikslais UAB „Jonavos šilumos tinklai“ iki +70-80 0 C didins karšto vandens temperatūrą daugiabučių namų vandens šildytuvuose. Darbai bus atliekami: 2020 m. kovo 16 die...

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, pa...

Registrų centras: būstui įsigyti išleidžiama suma ateityje mažės

Registrų centras: būstui įsigyti išleidžiama suma ateityje mažės

Pirmąjį šių metų ketvirtį, kai koronaviruso infekcijos poveikis šalies ekonomikai dar nebuvo toks akivaizdus, Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln. eurų. Tai yra penktadaliu didesnė ...

Legioneliozės profilaktika daugiabučiuose namuose nukeliama

Legioneliozės profilaktika daugiabučiuose namuose nukeliama

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informuoja, kad dėl karantino paskelbimo Lietuvoje legioneliozės profilaktika daugiabučiuose namuose nukeliama vėlesniam laikui. ...

Paskelbtas aštuntas kvietimas teikti paraiškas daugiabučių renovacijai

Paskelbtas aštuntas kvietimas teikti paraiškas daugiabučių renovacijai

Aplinkos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) šias paraiškas priim...

Privačių visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai – valstybės parama

Privačių visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai – valstybės parama

Nuo š. m. birželio 15 d. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) priima paraiškas privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai. Pagal šį kvietimą į valstybė...

Daugiabučių renovacijos rinkoje dar 450 naujų projektų

Daugiabučių renovacijos rinkoje dar 450 naujų projektų

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti (2019 m. rugpjūčio mėn.) pateiktas paraiškas. Iš 480 gautų paraiškų po Agentūros įve...

Tyrimas: kiek turto yra sukaupę gyventojai ir kokia yra turto nelygybė Lietuvoje

Tyrimas: kiek turto yra sukaupę gyventojai ir kokia yra turto nelygybė Lietuvoje

Lietuvos istorijoje iki šiol nėra vertintas viso namų ūkių turto pasiskirstymas. Dalinę informaciją apie turtą Lietuvoje pateikia visuomenėje populiarūs turtingiausių Lietuvos piliečių sąrašai, dalį informac...

Studentai galės gauti nedarbo išmokas, o vyresni nei 45 metų – subsidijas ir paramą darbo vietos steigimui

Studentai galės gauti nedarbo išmokas, o vyresni nei 45 metų – subsidijas ir paramą darbo vietos steigimui

Vyriausybė trečiadienį nutarė iki 6 mėnesių mokėti subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems vyresnius nei 45 metų amžiaus bedarbius, arba teikti vienkartinę 18,8 tūkst. eurų paramą tokio amžiaus asmeniui, jeigu ji...

Modernizuotos lietuvių liaudies dainos virpino susirinkusiųjų širdis

Modernizuotos lietuvių liaudies dainos virpino susirinkusiųjų širdis

Vasario 16 d. 18 val. kultūros centro didžiojoje salėje vyko Vasario 16-osios koncertas „Švęskime laisvę su muzika“, kuriame profesionalių atlikėjų grupė: liaudies dainų atlikėja Loreta Sungailienė, tromboninink...

Pajamų deklaravimas: ką pravartu žinoti pardavus nekilnojamą turtą bei automobilį

Pajamų deklaravimas: ką pravartu žinoti pardavus nekilnojamą turtą bei automobilį 1

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, 2019 m. pardavę nekilnojamąjį turtą neišlaikytą nuosavybėje 10 metų, ar transporto priemonę, nepraėjus 3 metams nuo jos įsigijimo, turėtų nepamir...