Birželio 10 d. Lietuvos delegacija, kurioje Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) atstovavo Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, dalyvavo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo posėdyje nagrinėjant bylą, kurioje ieškovas „RT France“ ginčijo Europos Sąjungos Tarybos 2022 m. kovo 1 d. teisės aktus dėl ribojamųjų priemonių televizijos programai „RT France“. Minėtais teisės aktais į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą įtrauktos televizijos programos: „RT- Russia Today English“, „RT- Russia Today UK“, „RT - Russia Today Germany“, „RT - Russia Today France“, „RT- Russia Today Spanish“ ir „Sputnik“. Grįsdamas ieškinį dėl sprendimo panaikinimo, ieškovas rėmėsi teisės į gynybą, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu ir nediskriminavimo principų pažeidimu.

Šioje byloje dalyvavo Prancūzija, Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva, Belgija ir Europos Komisija.

Posėdžio metu ieškovo advokatas prašė skundą tenkinti ir teisėjams tvirtino, „kad valstybių narių vyriausybėms atstovaujanti institucija neturi teisės tildyti Europos žiniasklaidos priemonės“. Vienas iš esminių ieškovo argumentų buvo tai, kad Europos Sąjungos Taryba negalėjo priimti tokio sprendimo, nes tokius sprendimus gali priimti tik atskiros reguliuojančios institucijos. Europos Sąjungos Taryba tokio sprendimo neturi teisės priimti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį. Nurodė, kad priimtas sprendimas yra politinis, nemotyvuotas ir neproporcingas. Vienintelė priežastis, kodėl taikomos ribojamosios priemonės yra karas, tačiau karas Europos Sąjungos Tarybai neleidžia taikyti tokių priemonių. Paminėjo, kad nebuvo suteikta galimybė pasisakyti prieš priimant skundžiamus teisės aktus.

Atsakovo atstovas su tokiais teiginiais nesutiko, pareiškęs, kad draudimas būtinas siekiant apsaugoti viešąją tvarką nuo Kremliaus finansuojamo kanalo RT „neabejotinai propagandinio diskurso“. Nurodė, kad sprendimas yra laikinas (galioja iki liepos 31 d.). Jo teigimu televizijos programa „RT France“ nėra sąžiningai įvykius pateikianti žiniasklaidos priemonė, todėl saviraiškos laisvė galėjo būti apribota. Prašė skundą atmesti, nes ieškovas nepateikė jokių įtikinamų įrodymų dėl ginčijamų Europos Sąjungos teisės aktų neteisėtumo.

Posėdžio metu Prancūzijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Belgijos ir Europos Komisijos atstovai palaikė Europos Sąjungos Tarybos poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Praktiškai visos į bylą įstojusios šalys pasisakė, kad sprendimas buvo būtinas siekiant sustabdyti skleidžiamą propagandą, taip pat nurodė, kad Rusijos Federacijos valdžia jau daugelį metų išnaudoja informacinę erdvę skleisdama dezinformaciją ir formuodama tiek Rusijos, tiek ir Europos Sąjungos valstybių visuomenių nuomonę sau naudinga kryptimi. Pačioje Rusijos Federacijoje neliko nuo valdžios institucijų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, kurios galėtų laisvai ir objektyviai informuoti Rusijos gyventojus. Žurnalistai ir visuomenės veikėjai yra persekiojami ir teisiami už informacijos, kuri yra nepalanki valdžios institucijoms, skleidimą. Šioje valstybėje visa viešai pateikiama informacija yra griežtai kontroliuojama ir cenzūruojama. Tai sudarė sąlygas formuoti visuomenės nuomonę iki tokio lygio, kad didelė jos dalis pateisina neteisėtus karo veiksmus Ukrainoje. Taigi, Rusijos Federacijos valdžia pasiekė vieną esminių savo neteisėtų veiksmų tikslų – privertė didelę dalį Rusijos visuomenės tikėti skleidžiamu melu ir susitaikyti su tokiais neteisėtais valdžios veiksmais.

Teismas sprendimą planuoja priimti artimiausiais mėnesiais.

LRTK inf. ir nuotr. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: