Finansų ministrė Gintarė Skaistė, šiandien dalyvavusi Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Finansų ministrų koalicijos klimato veiklai rengtoje diskusijoje „Kelias į tvarų atsigavimą“, kuriame didžiausias dėmesys skirtas po koronaviruso pandemijos patirto ekonominio šoko sušvelninimui, pažymėjo, jog bendradarbiavimas su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, tokiomis kaip ŠIB, yra itin vertingas pandeminio sukrėtimo laikotarpiu, prisidedantis prie darbo vietų išsaugojimo ir neigiamo poveikio sektoriams amortizavimo.

„Šiaurės investicijų bankas ir kitos tarptautinės finansinės institucijos krizės metu teikė savalaikį ir lankstų finansavimą, kuris padėjo šalims kovoti su pandemija ir sušvelnino neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį. ŠIB Lietuvai suteikta paskola buvo naudojama palengvinti spaudimą ekonomikai, stengiantis išsaugoti šalies verslą, darbo vietas“, – sakė finansų ministrė.

Diskusijoje taip pat pabrėžta, jog Lietuvos ekonomika yra viena mažiausiai paveiktų bendrame Europos kontekste, tačiau išliekantis didelis neapibrėžtumas dėl ateities skatina atsargiai vertinti padėtį. 

„Praėjo daugiau nei metai, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, pakeitusi visus mūsų įprasto gyvenimo aspektus. Nors įsibėgėjusi vakcinacija padeda tunelio gale matyti šviesą, neapibrėžtumas išlieka didelis, o pasaulio ekonomikos atsigavimas – gana trapus, – teigė G. Skaistė. – Šiame kontekste Lietuvos ekonomika pasirodė pakankamai atspari pandeminiam šokui – mūsų BVP pernai susitraukė 0,8 proc. ir tai yra vienas iš mažiausių susitraukimų tarp Europos šalių. Šiais metais tikimasi, kad Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią, tačiau atsigavimo tempas labai priklauso nuo tolimesnių epidemijos tendencijų“.

Finansų ministrė diskusijos metu taip pat akcentavo platų Vyriausybės pagalbos priemonių spektrą nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams bei atkreipė dėmesį, jog šiuo metu išlieka svarbu skatinti ekonomiką, užtikrinant pagalbos priemonių tikslingumą ir efektyvumą. Tuo pačiu, anot ministrės, neturime pamiršti ir fiskalinio tvarumo vidutiniu ir ilgesniuoju laikotarpiu.

Ministrė G. Skaistė kartu pažymėjo, jog šiandieninė situacija yra ir galimybė struktūriniams pokyčiams įgyvendinti, o vienas galimų šaltinių tai padaryti – ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP).

„Dabartinį šoko epizodą turime vertinti ir kaip galimybę inicijuoti ilgalaikius struktūrinius pokyčius. Vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės tikslų yra Lietuvos transformavimas į ekologiškesnę, inovatyvesnę ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, siekiant dabartinius iššūkius paversti naujomis galimybėmis, pritaikant prie jų esamas darbo vietas, kuriant naujas. Tai, žinoma, nėra lengva užduotis, tam reikės sutelktos politinės valios ir kūrybingo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitų Europos Sąjungos ir nacionalinių lėšų panaudojimo“.

Šiaurės investicijų bankas (angl. Nordic Investment Bank) – tarptautinė finansų institucija, kurią 1975 m. įsteigė Šiaurės šalys – Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija. 2005 m. sausio 1 d. ŠIB narėmis tapo Lietuva, Latvija ir Estija. Pagrindinis ŠIB tikslas – teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas investiciniams projektams, kuriuos įgyvendinant stiprinamas Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumas ir aplinkos apsauga.

Lietuvai priklauso 2 proc. šio banko įstatinio kapitalo. Lietuvoje ŠIB paskolų lėšomis yra finansuojami infrastruktūros plėtros, energijos taupymo, aplinkosaugos projektai. Pavyzdžiui, ŠIB yra suteikęs paskolas Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos, geležinkelių modernizavimo, elektros perdavimo tinklų atnaujinimo, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybų projektams įgyvendinti. 2020 m. ŠIB suteikė Lietuvai 400 mln. eurų paskolą, skirtą finansuoti priemones kovai su COVID-19 pandemijos ekonominėmis pasekmėmis. 

Finansų ministrų koalicijos klimato veiklai tikslas – padėti šalims mobilizuoti ir nukreipti nacionalinių klimato tikslų įgyvendinimui reikalingą finansavimą; nustatyti gerąsias praktikas, tokias kaip klimato biudžeto, žaliųjų investicijų ir pirkimų strategijų sudarymas; ir įtraukti klimato kaitos rizikas į šalių ekonominį planavimą. Pirmasis formalus Koalicijos susitikimas įvyko 2019 m. balandžio mėn. TVF ir Pasaulio banko pavasarinių susitikimų Vašingtone paraštėse. Lietuva prie Koalicijos prisijungė 2019 m. spalio mėn. Šiuo metu Koalicija vienija 52 valstybes (įskaitant beveik visas ES šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, JK, Kanadą, Čilę, Naująją Zelandiją ir kt.) bei 17 institucinių partnerių. Daugiau informacijos galite rasti ČIA.

Finansų ministerijos inf.

Taip pat skaitykite: