Spektaklis apie Žmogaus dalią 

Spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ tai – kelionė. Seno, tris žmonas išlydėjusio Amžinybėn, vaikų pamiršto akmentašio Efraimo kelionė į Vilnių, kur jis tikisi pamatyti sūnų prieš jam skelbiant mirties nuosprendį. Tikriausiai paskelbs, nes Hiršas šovė į generalgubernatorių, sužeidė į ranką ir į koją... Beje, šis įvykis iš tikrųjų sukrėtė Vilnių 1902 m., kai įvyko žydų Bundas, o jo narys Hiršas, dviem šūviais – į ranką ir į koją – pasikėsino į generalgubernatorių, įsakiusį kazokams išvaikyti, suimti ar nuplakti darbininkų demonstracijos Vilniuje dalyvius... 

Bet tai nereiškia tiesioginių sąsajų su G. Kanovičiaus romanu. Rašytojui ir spektaklio režisieriui visų pirma rūpėjo Žmogus. 

„Hiršas šovė į gubernatorių. Mūsų laikais, kada mes buvome jauni, mes į nieką nešaudėme, – sako Efraimas. – Senelė Bliuma už nugalabytą musę man išpėrė kailį. „Nagi atsuk užpakalį! Nagi! Tuoj jis tau užsiplieks kaip saulėsėdis virš Miškinių girios!“ Kas gi, Lėja, atsitiko pasaulyje? Dabar ir žmogų galima kaip musę... Nutvėrei... nurovei kojytes... nusukai galvą... įmetei į paplavų kibirą... Žmogaus negalima žudyti... nei gubernatoriaus, nei batsiuvio... tegu sau zirzia... tegu be baimės išskečia savus musės sparnelius (...) Teisybę sako rabi Aviezeras. Verčiau mintis kaip kulka tešauna negu kulka vietoj minties... Kokie laikai, kokie baisūs laikai. Vis mažiau minčių, vis daugiau kulkų, vis įžūlesni jaunieji, vis silpnesni seniai.“ 

Anot teatrologės Irenos Aleksaitės, R. Tuminas statė spektaklį „daugiau ir labiau apie Žmogų ir jo dalią, dar apie Tėvus, kuriems niekada neužtenka Vaikų meilės, dar apie Vaikus, kurie yra amžini Tėvų skolininkai, dar apie Tėvynę – artimą ir tolimą, dar apie nuolatinę Žmogaus kelionę į Amžinybę“. 

Sąsajos su Jonava?.. 

Kūrinio veikėjai – akmentašys Efraimas Dudakas (akt. Sigitas Račkys), vandenvežys Šmulė Senderis (akt. Vytautas Grigolis), buvęs bakalėjininkas, per gaisrą netekęs visų savo razinų ir cinamono Avneris Rozentalis (akt. Gediminas Girdvainis) – senos kumelės traukiamu vežimu į Vilnių dardėjo iš Miškinių miestelio Žemaitijoje. Ir nors toks miestelis su sinagoga, bažnyčia, bakalėjos ir kt. parduotuvėmis – sukurtas rašytojo vaizduotės, intriguoja ir į gilesnius tyrimus pasinerti skatina personažų vardai: Dudakas, Hiršas, kt., – tokie patys, kaip Jonavoje gyvenusios Kanovičių giminės žmonių vardai. Gal tai gali būti dar viena žydų gyvenimo Jonavoje tema, kurią įdomiai ir prasmingai per savo ekskursijas gvildena gidė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė?  

Beje, keliaujanti paroda „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Legendinio spektaklio kelionė“ Jonavoje įgauna ir išskirtinių bruožų. Ją papildo vertingi Jonavos krašto muziejaus ir Jonavos savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos parodai paskolinti eksponatai.  

Daugiau kaip po 30 metų... 

Parodos ekspozicija stengtasi kiek įmanoma tiksliau atkurti spektaklio scenografiją, kurią sukūrė scenografas Adomas Jacovskis. Buvo sunku, nes daugiau kaip per 30 metų kai kurie spektaklio kostiumai „perėjo“ į kitus spektaklius ar... sudūlėjo. Neišliko ir visos garsiojo vežimo, sudėliojamo iš rakandų ir dėžių, dalys. Tačiau liko pagrindiniai spektaklio akcentai – garsusis suolas, ant kurio prisiėsdavo spektaklio personažai ir autentiška stoginė, parsigabenta iš Žydų gatvės Vilniaus senamiestyje... Parodoje daug unikalių rekvizito daiktų, fotografijų, dokumentų; verti dėmesio vaizdo įrašai. 

Visuotinė žiūrovų meilė ir kritikų pripažinimas lydėjo 1994-aisiais sukurtą spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ Lietuvoje, gastrolėse toli už šalies ribų. Šiandien tarsi atsukame laiką atgal – vėl kviečiame patirti svaiginančią teatro šedevro „Nusišypsok, mums, Viešpatie“, sukurto pagal G. Kanovičiaus romanus, magiją. 

Paroda Jonavos krašto muziejuje veiks iki rugpjūčio 23-osios. Apsilankykime. 

Parodos iniciatorė ir kuratorė Liucija Armonaitė 

Gintaro Janavičiaus (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvas) nuotraukose: 

Spektaklio “Nusišypsok mums, Viešpatie” (1994) kūrėjai  režisierius R. Tuminas, kompozitorius F. Latėnas, scenografas A. Jacovskis, 1994 m.  

Rašytojas Grigorijus Kanovičius ir kompozitorius Faustas Latėnas, 1994 m.  

Kelionė į Vilnių... Iš kairės – Šmulė Senderis (akt. V. Grigolis), Palestinietis (akt. A. Žebrauskas), Efraimas Dudakas (akt. S. Račkys), Chlonė-Genechas (akt. V. Šapranauskas).  

Scenoje iš spektaklio aktoriai V. Grigolis (Šmulė Senderis), S. Račkys (Efraimas Dudakas), G. Girdvainis (Avneris Rozentalis).  

Aktorius Vytautas Šapranauskas (Chloinė-Genechas). 

Atkurta spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ scenografija. Scenografas Adomas Jacovskis. Zenono Nekrošiaus nuotr.