Remigijui Eitučiui – 32-eji. Jau beveik dvejus metus jis vairuoja Jonavos autobusus. Iki tol vyras sėdėjo vilkiko kabinoje ir važinėdavo po Europą. „Grįžti namo porai dienų ir vėl išvažiuoji. O šeimoje – maži vaikai. Labai jautėsi, kad nematau, kaip jie auga, todėl ir nutariau keisti darbą“, – sako R. Eitutis.  

„Žmonės juk ne paletės“

Remigijus – vienas iš tų jaunų žmonių, kurie neišvažiavo į Vilnių ar Kauną, o savo gyvenimą nutarė kurti čia, Jonavoje. „Jonava – puikus miestas jaunai šeimai. Visko pakanka: nėra kamščių, viskas šalia.“

Vairuotojo darbą jis pasirinko jau senokai. Kai sukako aštuoniolika, išsilaikė teises, o netrukus sėdo prie vilkiko vairo: „Pavažiavau ir supratau – moka pinigus už ačiū. Tu tik vairuoji, o vairuoti man malonumas.“

Į bendrovę „Jonavos autobusai“ R. Eitutis atėjo paskatintas čia dirbančio tėvo draugo. Sprendimą keisti darbą jonavietis priėmė ne iš karto. „Ilgokai svarsčiau. Baugino kitokia atsakomybė. Žmonės – keleiviai – juk ne paletės“, – juokėsi R. Eitutis.  

Kliūtis buvo ir tai, kad vyras neturėjo D kategorijos, kurios reikia vairuojant autobusą. Tačiau, sako jis, tokią galimybę suteikė bendrovė, ji finansavo ir D kategorijos mokymus.

„Tai sudėtingiau, nei gauti vilkikui vairuoti reikiamą B kategoriją, sudėtingesnė yra teorinė dalis. Daug klausimų apie žmones, apie bendravimą – ką gali vairuotojas, ko ne. Su vilkiku paprasčiau, ten daugiau techninių dalykų. Pamenu, buvo klausimas, ar vairuotojas gali kalbėtis su keleiviais. Maniau, kad taip, o pasirodo – ne, nes tai blaško dėmesį“, – pasakojo R. Eitutis.  

Pirmoji patirtis – elektrinis autobusas 

Gavęs D kategoriją dar maždaug savaitę R. Eitutis mokėsi šio darbo specifikos ir po miestą bei rajoną važinėjo kartu su kolega.  

Reikėjo išmokti maršrutus, stoteles ir suprasti, koks, vairuojant autobusą, svarbus grafikas: „Kadangi esu jonavietis, miestą žinojau, daugmaž ir kaimus, bet kolega vis tiek viską aprodė. Pradžioje nuolat stabdydavo: kur tu leki? Čia autobusas, nereikia skubėti. Sakoma, geriau minutę pavėluoti, nei atvažiuoti minutę per anksti.“

Pirmoji Remigijaus darbo diena buvo kupina įtampos. „Tikrai buvo neramu. Stebėjau grafiką kas minutę, kad tik viskas būtų gerai. Dirbti pradėjau su elektriniu autobusu, o tai irgi buvo naujiena. Vis klausinėjau kolegos: ar užteks elektros nuvažiuoti? Sako – užteks, nesijaudink“, – su šypsena prisimena R. Eitutis.  

Tačiau skirtumą tarp elektrinio ir dyzelinio autobuso vairuotojas netruko pajusti: su paprastu turi stebėti tepalų lygį, aušinimo skystį, kitus parametrus, o elektriniame dėl nieko nereikia sukti galvos. Pats vairavimas taip pat patogesnis, komfortiškesnis.

Kaunas, žmonės ir obuoliai

Iki šiol R. Eitutis keleivius veždavo po miestą ir rajoną, taip pat į Kėdainius, o dabar jo maršrutas dažniausiai veda į Kauną. Kaip sako pats, labiau patinka dirbti nuo ankstyvo ryto, o ne vakarais.  

„Tikrai geriau ketvirtą ryto atsikelti, penktą jau būti darbe, tačiau tada darbą baigi apie dieną, apie antrą valandą. Kita vertus, kalbant apie transportą, vakarais srautas mažesnis. Beje, pradėjęs važinėti į Kauną įvertinau, kad jonaviečių vairavimo kultūra yra geresnė nei kauniečių“, – kalbėjo R. Eitutis.  

Keleivių kasdienybė Remigijui – kaip atskiras pasaulis: „Visokių žmonių yra, visokių ir reikia. Bet apibendrinus mūsų rajone – geri, mandagūs keleiviai. Ypač vyresnio amžiaus moterys, kai paprašo išleisti ne stotelėje, o tada dėkoja ir vaišina obuoliais. Būna ir tokių, kurie nori papasakoti savo gyvenimo istorijas.“  

Vairuotojai džiaugiasi tuo, jog vis daugiau žmonių įsigyja bilietus internetu arba naudojasi programėle e-bus – taip vairuotojui sumažėja darbo krūvis. „Rugsėjo mėnesį, kai buvo minima diena be automobilio, keleivius vežėme nemokamai. Pasaka! Atidarai visas duris, keleiviai sulipa ir važiuoji. Kartais juokauju: kaip gerai vairuoti autobusą, juk krovinys pats pasikrauna“, – juokėsi R. Eitutis.

Ką viešasis transportas duoda miestui, o ką – vairuotojui?

„Keleiviams – pigiau, patogiau, tvariau. Autobusai šiuolaikiški, o tai svarbu ir keleiviams, ir vairuotojams. Žinoma, šis darbas atsakingas, juk veži žmones, atsakai už jų saugumą. Negali atsipalaiduoti – visą laiką turi būti susikaupęs.“

Jonavos autobusų inf.