Artėjant mokslo metams ir intensyvėjant eismui, Susisiekimo ministerija subūrė atsakingas institucijas ieškoti sprendimų, kaip dar labiau stiprinti saugą geležinkelių tinkle. Nors nelaimingų atsitikimų Lietuvoje fiksuojama palyginti nedaug, jų pasekmės būna itin skaudžios.

„Artėja rugsėjis, o kartu – ir naujų mokslo metų pradžia. Tai laikotarpis, kuomet eismas tampa ypatingai intensyvus ir reikalauja išskirtinio visų eismo dalyvių atidumo. Tad jau dabar sutarėme parengti priemonių planą, kurio pagrindinis tikslas – priminti eismo dalyviams pagrindines saugaus elgesio geležinkeliuose taisykles ir atkreipti dėmesį į galimus pavojus. Saugumas geležinkeliuose – mūsų visų atsakomybė“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Eugenijus Sabutis.

Anot E. Sabučio, svarbu ne tik toliau diegti inžinerines saugaus eismo priemones, bet ir ugdyti visuomenės sąmoningumą, stiprinti tarpusavio supratingumą, o institucijoms – glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant saugaus eismo iššūkius.

Preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje užfiksuoti šeši eismo įvykiai geležinkelyje, kai traukiniai susidūrė su transporto priemonėmis arba pėsčiaisiais. Žuvo šeši žmonės. Specialistų teigimu, daugiausia nelaimių įvyksta dėl pėsčiųjų ar vairuotojų neatsargumo kertant bėgius neleistinose vietose ir pervažose.

Kasmet vidutiniškai užfiksuojama apie 2 tūkst. važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimų – tai maždaug po penkis atvejus per dieną.

„Vietos, kuriose kertasi geležinkelių, kelių transporto ir pėsčiųjų eismas, reikalauja ypatingo mūsų visų dėmesio ir nuolatinės priežiūros. Sprendžiant šiuos klausimus būtina stiprinti švietimą, bendradarbiauti su savivaldybėmis, kurios taip pat gali reikšmingai prisidėti prie žinių apie saugų elgesį eisme sklaidos“, – pažymėjo laikinai einantis susisiekimo viceministro pareigas Julijus Glebovas. 

Investicijos į saugesnę infrastruktūrą

Šiuo metu, siekiant padidinti saugumą Lietuvos geležinkelių tinkle, planuojama modernizuoti 14 pervažų, esančių Vilnius–Klaipėda, Kaišiadorys–Kybartai ir kituose svarbiuose geležinkelių transporto koridoriuose. Dar 10 prioritetinių pervažų jau atnaujinta Vilnius–Klaipėda geležinkelio atkarpoje. Iš viso šiems projektams planuojama skirti 7,9 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

„Geležinkelių sauga – vienas svarbiausių LTG grupės prioritetų. Siekiame, kad visi – nuo pėsčiųjų iki vairuotojų – kelyje prie bėgių jaustųsi saugiai. Todėl nuosekliai investuojame į infrastruktūros modernizavimą, diegiame pažangias inžinerines saugos priemones, stipriname kontrolę, o kartu – skiriame dėmesio švietimui ir visuomenės sąmoningumo ugdymui. Kviečiame kiekvieną – kertantį bėgius ar dirbantį šalia jų – būti budrų, atsakingą ir prisidėti prie bendros saugumo kultūros kūrimo“, – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Iš viso Lietuvos geležinkelių tinkle yra daugiau kaip 500 viešo naudojimo geležinkelio pervažų.

Patarimai gyventojams, kertantiems geležinkelio pervažas

1. Vadovaukitės Kelių eismo taisyklėmis

Ypač svarbu prisiminti XIX skyriaus „Eismas per geležinkelio pervažas“ nuostatas. Šiame skyriuje apibrėžta, kaip elgtis artėjant prie pervažos, kokie signalai yra privalomi ir kada eismas yra draudžiamas. Svarbiausia taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas – traukinys visada turi pirmumo teisę, nes jis negali staigiai sustoti ar pasukti į šoną.

2. Laikykitės trijų pagrindinių saugumo principų: atidumas, drausmingumas, saugumas Stebėkite aplinką, vadovaukitės kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvarų padėtimi, šviesoforų garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Nesusitelkite tik į vieną pusę – traukiniai gali atvažiuoti iš abiejų pusių, o kai kuriais atvejais – net tuo pačiu metu. Nebėkite per bėgius, net jei atrodo, kad spėsite. Visada įsitikinkite, kad kertate pervažą tik tada, kai tai daryti saugu.

3. Įsitikinkite, kad neartėja traukinys

Nevažiuokite, neįsitikinę, kad prie pervažos neartėja traukinys, pavyzdžiui, pravažiavus vienam traukiniui, iš karto gali važiuoti ir kitas. Todėl nevažiuokite per pervažą visiškai neužgesus pervažos šviesoforo raudonam signalui ir visiškai nepakilus užtvarui.

4. Nepasitikėkite intuicija

Traukinių stabdymo ir sustojimo kelias labai ilgas, todėl žmonės neretai traukinio greitį įvertina klaidingai. Pilnai pakrautas krovininis traukinys, važiuodamas 80 km/h greičiu, paprastai gali sustoti tik nuvažiavęs daugiau nei vieną kilometrą. Net kai mašinistas pastebi kliūtį, sustabdyti traukinį laiku gali būti tiesiog neįmanoma.

Pavojingojoje geležinkelio zonoje elkitės atsakingai

1. Būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, t.y. ant bėgių, nesant būtinybės, yra draudžiama ir administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už šio reikalavimo nesilaikymą. Baudos už reikalavimo nesilaikymą skiriamos, kadangi tai kelia pavojų pačiam pažeidėjui ir ne tik – gali reikšmingai sutrikdyti eismą, o nelaimės atveju psichologiškai traumuojami geležinkelių darbuotojai.

2. Net ir kirsdami geležinkelio bėgius leistinose vietose, būkite susitelkę: susilaikykite nuo žinučių siuntimo, naršymo telefone, muzikos klausymo ar kitų dėmesį blaškančių veiksmų, kurie trukdytų išgirsti ir pastebėti artėjantį traukinį.

3. Ypač daug nelaimingų atsitikimų geležinkeliuose nutinka, kai asmenys neįvertina pavojų, būdami paveikti alkoholio, narkotinių medžiagų ar pan. Būdami apsvaigę, nesiartinkite prie pavojingosios geležinkelių zonos arba bent jau nedarykite to vieni, nelydimi blaivių asmenų.

4. Stotyse laikykitės saugumo linijos. Niekada nestovėkite arčiau perono krašto, nei nurodo geltona saugumo linija. Traukinio sukeltas oro srautas gali jus parblokšti.

5. Absoliučiai draudžiama lipti ant vagonų ar laidų. Kontaktiniame tinkle teka itin aukšta įtampa – prisiartinus prie jo, elektros smūgis gali būti mirtinas net nepalietus laido.

Daugiau informacijos apie saugą geležinkelyje rasite čia.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija