Nuo ministro Eugenijaus Sabučio kadencijos pradžios Susisiekimo ministerija aiškiai žino savo tikslą ir svarbiausius prioritetus – saugi, patogi ir moderni susisiekimo infrastruktūra visoje Lietuvoje. Pradėti ir jau įgyvendinti darbai rodo realią pažangą – padėti pamatai rekordiniam finansavimui keliams, atstatomi byrantys avarinės būklės tiltai, o ministro komanda ir toliau aktyviai stiprina regionus bei užtikrina patogesnes bei prieinamas paslaugas visiems gyventojams.
„Mūsų tikslas aiškus – geresni keliai, stipresni regionai, prieinamos ir patogios paslaugos visiems. Kasdien su komanda dirbame tam, kad žmonės jaustų realius pokyčius šalia savo namų, keliaujant į gydymo įstaigą ar vežant vaikus į mokyklas bei darželius. Tarp svarbiausių darbų įvardinčiau ir tai, kad pavyko išsaugoti Europos Sąjungos investicijas transporto sektoriui iš RRF fondų – tai padės mums atnaujinti viešojo transporto parką, tiesti naujus dviračių takus. Nors praėjo vos 20 procentų kadencijos, neabejoju, kad mano komanda gali tęsti darbus ir nuveikti 5 kartus daugiau“, – sako ministras Eugenijus Sabutis.
Įkurtas kelių fondas – stabilus ir didesnis finansavimas Lietuvos keliams
Vienas šios kadencijos svarbiausių pasiekimų – įkurtas Kelių fondas, kuris nuo 2026 metų užtikrins stabilų ir ilgalaikį finansavimą susisiekimo infrastruktūrai.
„Šalies kelių būklė blogėja greičiau, nei spėjame juos tvarkyti, lėšų nuolat trūksta, todėl Kelių fondas sustabdys susisiekimo infrastruktūros degradaciją – prastos būklės keliais vėl bus įmanoma važiuoti, o avarinės būklės byrantys tiltai taps saugūs“, – sako E. Sabutis.
Ilgainiui biudžetas šalies keliams taps rekordiniu – sieks 1 mlrd. eurų, iš kurių apie 400 mln. eurų bus skiriama iš naujojo fondo lėšų. Tai – didžiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją suma, skirta kelių ir tiltų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių statybai bei svarbių objektų atnaujinimui.
Dvigubai išaugsiantis paštomatų tinklas – arčiau gyventojų
Eugenijui Sabučiui patvirtinus atnaujintą Universaliosios pašto paslaugos aprašą, Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs beveik dvigubai – jų bus daugiau nei 700.
„Pradėjome pokyčius, kurie leis artimiausią paštomatą pasiekti arčiau namų. Jie bus įrengiami visose gyvenvietėse, kuriose gyvena bent 500 žmonių. Tai reiškia, kad paštomatai atkeliaus į regionus – miestelius bei kaimus“, – teigia susisiekimo viceministras Juras Taminskas.
Vien pirmuoju plėtros etapu paštomatai bus įrengti 81-oje gyvenvietėje, jais galės naudotis daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, iki tol neturėjusių tokios galimybės.
Geresnis susisiekimas regionuose – kelių ir žvyrkelių tvarkymas
Ministras E. Sabutis su komanda per pirmuosius aštuonis kadencijos mėnesius aplankė 29 savivaldybes – tai reiškia, kad išgirsta pusė Lietuvos. Vizitų į regionus metu buvo išspręsti arba pradėti spręsti svarbiausi regioninės infrastruktūros klausimai. Po apsilankymų ministras užtikrino nuolatinę projektų stebėseną, kad darbai nesustotų ir būtų kuriamas patogesnis bei saugesnis susisiekimas. Tai vienas iš ilgalaikių ministerijos tikslų, padedantis mažinti atotrūkį tarp nutolusių gyvenviečių ir miestų.
Šiemet kelių sektoriuje tęsiami strateginiai projektai: pradėta paskutiniojo 43 km ruožo Vilnius–Utena magistralės rekonstrukcija ir įrengiamas 2+1 kelias eismo saugumui didinti. Pasak susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako, jau iki rugsėjo vidurio planuojama sutvarkyti 30 km blogiausios būklės krašto kelių.
„Gerinant susisiekimą tarp regionų ir didmiesčių, tvarkymo darbai šiemet vyksta daugiau nei 220 km kelių visoje šalyje. Ypač daug dėmesio skiriame blogiausiems krašto keliams – tai svarbus žingsnis įgyvendinant Vyriausybės programą ir kuriant saugesnes bei patogesnes sąlygas regionuose gyvenantiems žmonėms“, – teigia R. Žiobakas.
Po pertraukos atgaivinta žvyrkelių programa, kuriai skirta 20 mln. eurų. Skaičiuojama, kad per artimiausius metus bus išasfaltuota daugiau nei 100 km kelių su žvyro danga. Nuo balandžio įsigaliojusios lankstesnės žvyrkelių asfaltavimo taisyklės leidžia supaprastintomis konstrukcijomis greičiau ir pigiau atnaujinti mūsų šalies žvyrkelius.
„Pirmieji žvyrkeliai bus išasfaltuoti dar šiemet, o kitais metais spartinsime darbų tempą, naudojant efektyvesnius ir tvaresnius asfaltavimo sprendimus. Kiekvienas naujas asfaltuotas kilometras svarbus ne tik patogiam ir saugiam susisiekimui, bet ir regionų gyvenimo kokybės gerinimui“, – priduria ministras E. Sabutis.
Jūrų ir oro uostai – stipresniems regionams
Palangos oro uoste ministras išlydėjo keleivius nauja kryptimi į saulėtą Turkijos pakrantę Antalijoje, o rudenį startuos skrydžiai į Egiptą. Ministro komanda užtikrino, kad ne tik sostinės, bet ir regionų gyventojai galėtų patogiau keliauti į Europą ir pasiekti atokiausius pasaulio kampelius.
Plečiasi Kauno oro uostas. Čia padidintos erdvės civiliniams ir kariniams orlaiviams, o pats oro uostas tampa patrauklesnis tarptautiniams skrydžiams – jau netrukus keleiviams duris atvers modernus, daugiau nei pusantro karto erdvesnis terminalas, galintis aptarnauti daugiau nei 2 mln. keleivių per metus. Kaune pradėtos naujos kryptys į Italijos kurortą Peskarą, kitą pavasarį startuos reguliarūs skrydžiai į Latvijos sostinę Rygą net 5 kartus per savaitę.
Šventosios ir Jurbarko mažieji uostai vystomi kaip regionų traukos centrai. Šventosios uoste rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuojama buriavimo mokykla, taip pat uoste galės švartuotis laivai vėjo parkams prižiūrėti bei kariuomenės gelbėjimo laivai. Šiemet atidaryta moderni Klaipėdos uosto laivyno bazė, užtikrinanti operatyvią reagavimo į ekstremalias situacijas galimybę ir sklandesnę uosto priežiūrą.
Geležinkeliai – „Rail Baltica“, elektrifikacija ir nauji traukiniai
Ministras E. Sabutis vyko į Lenkiją, kur stebėjo, kaip vyksta didžiausias po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai skirtų traukinių parko atnaujinimas.
„Galiu užtikrinti, kad naujausi šveicariški traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet. Galėsime ne tik didmiesčių, bet ir regionų gyventojams pasiūlyti patogesnių ir greitesnių kelionių, o svarbiausia – vietos užteks visiems keleiviams“, – Lenkijoje sakė E. Sabutis.
Tęsiami Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimo darbai, kurie leis elektriniams traukiniams važiuoti greičiau, patogiau ir ekologiškiau. „Ministerija deda maksimalias pastangas, kad traukinių keleiviams būtų sudaryta daugiau galimybių keliauti patogiai, saugiai ir ekologiškai. Todėl mūsų prioritetas – didesnis geležinkelio tinklo elektrifikavimas. Tikimės jį padidinti keturis kartus“, – sako susisiekimo viceministras Julijus Glebovas.
Lietuvoje jau yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena, tai sudaro 8 proc. viso šalies tinklo. Elektrifikavus Vilniaus geležinkelio mazgą ir Kaišiadorių–Klaipėdos ruožus elektrifikacijos lygis pasieks 32 proc.
Strateginis „Rail Baltica“ projektas, kuris itin svarbus susisiekimui ir kariniam mobilumui, sparčiai juda į priekį: iki šių metų pabaigos darbai planuojami 114 km atkarpoje.
Daug dėmesio skiriama ir saugumui – šiemet planuojama modernizuoti 14 pervažų svarbiausiuose geležinkelių koridoriuose, o dar 10 prioritetinių pervažų jau atnaujinta Vilniaus–Klaipėdos atkarpoje.
Biurokratijos mažinimas – greitesni sprendimai gyventojams ir verslui
Ministerija supaprastino laivavedžių ir upeivių kvalifikacijos įgijimą, įteisino nuotolinius vairavimo teorijos mokymus, supaprastino tachografų kortelių išdavimą, priėmė sprendimą Smiltynės perkėlą prijungti prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei atsisakė perteklinių verslui teikiamų paslaugų. Modernizuojamos informacinės sistemos, kurios gyventojams paslaugas leis pasiekti greičiau ir patogiau.
Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas atskleidžia, kad net 28 ekspertų – ministerijos specialistų ir socialinių partnerių pagalba išanalizuota daugiau nei 900 valstybės teikiamų paslaugų verslui.
„Atlikta analizė parodė, kad dalis paslaugų nesukuria realios pridėtinės vertės ir tik didina reguliacinę naštą, tad priimti sprendimai jų atsisakyti, o procesus supaprastinti“, – paaiškina kancleris T. Daukantas.
Atverti duomenys – skaitmenizacija ir skaidrumas
Ministras Eugenijus Sabutis pirmą kartą atvėrė Lietuvos savivaldybių viešojo transporto duomenis interaktyviame žemėlapyje. Susisiekimo ministerijos sukurtoje platformoje (Viešasis transportas - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) piliečiai gali sužinoti stotelių skaičių, seniausius ir naujausius autobusus, keleivių srautus, kasmet nuvažiuojamus kilometrus, kuro rūšį bei kitą svarbią informaciją. Taip pat atverti AB „Kelių priežiūra“ vasaros darbų žvyrkelių (2025 metų žvyrkelių priežiūros darbai) bei „Via Lietuva“ kelių ir tiltų būklės (Lietuvos kelių ir tiltų būklė) žemėlapiai, leidžiantys matyti tiek vykdomus, tiek suplanuotus darbus bei efektyviau planuoti infrastruktūros modernizavimą.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Ministro komanda nuo pat kadencijos pradžios ypatingą dėmesį skyrė tarptautiniams ryšiams ir Baltijos regiono saugumui stiprinti. Su kaimyninėmis šalimis įgyvendinami svarbūs „Via Baltica“, „Rail Baltica“ transporto projektai.
Į Vilnių ministras sukvietė „Bukarešto devintuko“ ir Šiaurės šalių susisiekimo ministrus. Kartu su aukšto rango ES ir NATO atstovais iš 14 šalių sutarta stiprinti karinio mobilumo jungtis, Lietuvos iniciatyva suburta tarptautinė koalicija Rusijos keliamiems GPS signalų trikdžiams sustabdyti, o parama Ukrainai išlieka esminis Lietuvos, Tarptautinio transporto forumo ir kitų organizacijų prioritetas. Šiais darbais padėti tvirti pamatai artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais.
Susisiekimo ministerijos pranešimas spaudai
