Susisiekimo ministerijoje – pokyčiai. Ministro Eugenijaus Sabučio darbus perima naujasis susisiekimo ministras Juras Taminskas. Jis susisiekimo srityje nėra naujokas – E. Sabučio komandoje dirbo viceministru.
Perduodamas pareigas E. Sabutis linkėjo tęsti pradėtus darbus ir siekti 5 kartus didesnių rezultatų
„Gera pradžia – pusė darbo“, – byloja liaudies patarlė, tiksliai apibūdinanti ir susisiekimo ministerijos vadovybės pirmuosius devynis darbo mėnesius arba vos 20 procentų kadencijos. Pasiekta reali pažanga –sparčiai atstatomi byrantys avarinės būklės tiltai, stiprinami regionai, padėti pamatai rekordiniam kelių finansavimui bei užtikrinamos patogesnės ir prieinamesnės paslaugos Lietuvos žmonėms.
„Mūsų tikslas aiškus – geresni keliai, stipresni regionai, prieinamos ir patogios paslaugos visiems. Kasdien su komanda dirbome tam, kad žmonės jaustų realius pokyčius šalia savo namų, keliaujant į gydymo įstaigą ar vežant vaikus į mokyklas bei darželius. Tarp svarbiausių darbų įvardinčiau ir tai, kad pavyko išsaugoti Europos Sąjungos investicijas transporto sektoriui iš RRF fondų – tai padės mums atnaujinti viešojo transporto parką, tiesti naujus dviračių takus. Nors praėjo vos 20 proc. kadencijos, neabejoju, kad pradėti darbai bus tęsiami ir įmanoma nuveikti 5 kartus daugiau“, – sako Eugenijus Sabutis.
Pirmieji 20 procentų kadencijos: geresni ir saugesni keliai, patogios paslaugos arčiau namų
Vienas svarbiausių šios kadencijos pasiekimų – įkurtas Kelių fondas, kuris nuo 2026 metų užtikrins stabilų ir ilgalaikį finansavimą susisiekimo infrastruktūrai. Ilgainiui biudžetas šalies keliams taps rekordiniu – sieks 1 mlrd. eurų, iš kurių apie 400 mln. eurų bus skiriama iš naujojo fondo lėšų. Tai didžiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją suma, skirta kelių ir tiltų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių statybai bei svarbių objektų atnaujinimui.
Eugenijus Sabutis su komanda per pirmuosius kadencijos mėnesius aplankė 29 savivaldybes bei išgirdo pusę Lietuvos. Ministras su komanda padėjo išspręsti svarbiausius regioninės infrastruktūros klausimus. Po vizitų stebėjo, kad darbai nesustotų ir būtų kuriamas patogesnis bei saugesnis susisiekimas regionuose.
Eugenijui Sabučiui atnaujinus universaliosios pašto paslaugos aprašą, Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. miesteliuose ir kaimuose išaugs bene dvigubai – jų bus daugiau nei 700. Pirmuoju plėtros etapu paštomatai bus įrengti 81-oje gyvenvietėje, jais galės naudotis daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, iki tol neturėjusių tokios galimybės.
Strateginiai projektai ir infrastruktūros modernizavimas
Per pirmuosius 20 proc. kadencijos komanda ėmėsi strateginių darbų: pradėta paskutiniojo 43 km ruožo Vilnius–Utena rekonstrukcija, o visoje šalyje šiemet tvarkoma daugiau kaip 220 km kelių. Atgaivinta žvyrkelių programa, kuriai skirta 20 mln. eurų, leis per artimiausius metus išasfaltuoti per 100 km žvyrkelių.
Plečiasi šalies oro vartai. Palangos oro uoste ministras išlydėjo keleivius nauja kryptimi į saulėtą Turkijos pakrantę Antalijoje, o rudenį startuos skrydžiai į Egiptą. Ministro komanda užtikrino, kad ne tik sostinės, bet ir regionų gyventojai galėtų patogiau keliauti į Europą ir pasiekti atokiausius pasaulio kampelius. Kaune netrukus duris atvers naujas terminalas, pradėtos naujos kryptys į Italijos kurortą Peskarą, kitą pavasarį startuos reguliarūs skrydžiai į Latvijos sostinę Rygą net 5 kartus per savaitę.
Šventosios ir Jurbarko mažieji uostai vystomi kaip regionų traukos centrai. Šventojoje rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuojama buriavimo mokykla. Jurbarke vystomas mažasis uostas, o Klaipėdos uoste atidaryta moderni laivyno bazė.
Ministras E. Sabutis vyko į Lenkiją, kur stebėjo, kaip vyksta didžiausias po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai skirtų traukinių parko atnaujinimas. Tęsiami Vilniaus–Klaipėdos ruožo geležinkelio elektrifikavimo darbai, kurie leis elektriniams traukiniams važiuoti greičiau, patogiau ir ekologiškiau.
Intensyviai tęsiamas Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio ruožo elektrifikavimas, kuris elektrifikuotą tinklą padidins keturis kartus. Strateginis „Rail Baltica“ projektas, kuris itin svarbus susisiekimui ir kariniam mobilumui, sparčiai juda į priekį: iki šių metų pabaigos darbai planuojami 114 km atkarpoje.
Greta infrastruktūros modernizacijos ministerija mažina biurokratiją, atveria svarbius visuomenei duomenis apie vykdomus darbus, kelių ir tiltų būklę, viešąjį transportą, taip pat stiprina tarptautinį bendradarbiavimą, besiruošdama Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais.
Naujasis susisiekimo ministras Juras Taminskas tęs pradėtus darbus
39-erių metų Juras Taminskas ministro pareigų imasi turėdamas 15 metų patirtį valstybės tarnyboje. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijęs teisės magistro laipsnį, jis dirbo su žmogaus teisių, savivaldybių ir susisiekimo infrastruktūros klausimais.
Viceministro poste J. Taminskas koordinavo pašto ir elektroninių ryšių politiką, darnų judumą, žaliojo kurso įgyvendinimą, inovacijas transporto sektoriuje, vandens transportą bei tolimąjį susisiekimą, kuruodamas tokias įmones kaip Lietuvos paštas, Lietuvos radijo ir televizijos centras, „Smiltynės perkėla“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei Vidaus vandens kelių direkcijas.
Ministras J. Taminskas tęs pradėtus darbus ir dar tvirčiau stiprins visą susisiekimo sektorių.
„Didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas regionams. Noriu, kad keliai ir tiltai būtų saugūs, o susisiekimas patogus, skrydžiai ne tik iš didžiųjų miestų, o pašto paslaugos – arčiau žmonių namų. Natūralu, kad darbą pradėjus naujam vadovui, atsiras ir kitų prioritetų. Pavyzdžiui, diegsime inovacijas transporto sektoriuje. Bandysime sukurti transporto sektoriaus dirbtinio intelekto kompetencijų įrankį“, – sako ministras Juras Taminskas.
Naujasis susisiekimo ministras nebus toks ministras, kuris į problemas žvelgia pro pastato Vilniaus Gedimino prospekte langus. Tiek dirbdamas ankstesnėse darbovietėse, tiek eidamas viceministro pareigas, J. Taminskas nuolat lankė visas Lietuvos savivaldybes, o tai leidžia suvokti, kuo kiekviena iš jų yra ypatinga, su kokiais iššūkiais susiduria.
„Šešiasdešimt savivaldybių – šešiasdešimt atskirų istorijų, kurių kiekvieną privalu išgirsti, suprasti ir padėti“, – paaiškina Juras Taminskas.
