Jonavos Šlaito gatvės gyventojai jau ilgą laiką kovoja su, jų teigimu, kebliu ir pavojingu iššūkiu – kelkraščio apsauginėje zonoje augančiomis tujomis, kurios ne tik užstoja matomumą, bet ir užima dalį važiuojamosios kelio dalies. Nepaisant daugybės kreipimųsi į įvairias institucijas, problemos sprendimo nerandama, o gyventojai jaučiasi lyg patekę į užburtą ratą.
Gyventojų skundas: „Seniūnei grožis yra svarbiau už saugumą ir įstatymus“
„Jau metai laiko sprendžiame Šlaito gatvės problemą dėl kelkraščių sutvarkymo. Vieną pusę jau sutvarkė, o kita pusė taip ir liko netvarkyta, nors įstatymas nurodo, kad negali būti želdiniai apsauginėje kelkraščio zonoje, o juo labiau važiuojamoje kelio dalyje“, – savo nusivylimą išreiškė Šlaito gatvės gyventojai.
Anot jų, situacija itin rimta: „Pas mus želdiniai užima 0,8 m važiuojamosios kelio dalies, mūsų miesto seniūnei E. Pinkevičienei grožis yra svarbiau už saugumą ir įstatymus. Galbūt žiniasklaida padės atstatyti teisingumą?"
Gyventojų teigimu, dėl šios problemos jie kreipėsi ne tik į Jonavos miesto seniūniją, bet ir į savivaldybės administraciją, merą bei Seimo narį Eugenijų Sabutį, tačiau problemos sprendimo nesulaukė.
Saugos eismo komisija: gatvė pakankamai gera, želdiniai gražūs
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Jonavos rajono savivaldybės saugaus eismo komisija svarstė gyventojų prašymus sutvarkyti Šlaito gatvės želdinius. Komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas supažindino komisijos narius su situacija: „Gatvė labai duobėta, 80 cm važiuojamosios dalies užima tujos, jos trukdo ne tik eismui, bet per jas nesimato ateinančių žmonių, kurie nusileidžia laiptais iš Rimkų mikrorajono.“ Buvo paminėta, kad problema neišspręsta, nepaisant kreipimosi į Jonavos seniūniją, ir kad dėl to kreipėsi ir kita gyventoja.
Jonavos seniūnė Eglė Pinkevičienė, paaiškindama situaciją, teigė, kad gyventojos kreipėsi į Savivaldybės merą, LR Seimo narį, o atsakingi specialistai lankėsi vietoje, ne vieną kartą pareiškėjos buvo raštu informuotos apie priimtus sprendimus. Seniūnė pažymėjo, kad gatvės būklė nėra labai bloga, o gyventojams buvo pateiktas atsakymas: „Atsakydama į Jūsų 2024-06-01 prašymą, informuoju, kad apžiūrėjus Šlaito gatvės būklę nustatyta, jog jos stovis yra pakankamai geras ir pavojingų išdaužų, keliančių grėsmę saugiam eismui nėra.
Dėl želdinių seniūnė komisijos nariams pateikė atsakymus, kuriuose teigiama, kad: „Jonavos rajono savivaldybė vadovaudamasi Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2023-05-18 sprendimu Nr. 1TS-91 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių nuostatomis, siekia išsaugoti augančius sveikus ir gyvybingus želdinius - dar nepasiekusius gamtinės brandos ar ją pasiekusius, tačiau nekeliančius nei fizinio, nei ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojaus aplinkai.“
Toliau teigiama, kad apžiūrėjus gatvės želdinius nustatyta, kad jie yra gražūs, tvarkingai apgenėti, estetiškai ir ekologiškai vertingi. Taip pat pažymėtina, kad medžiai saugo gyvenamąją aplinką nuo įvairių neigiamų aplinkos veiksnių poveikio. Keičiantis klimatui labai svarbu, kad medžiai savo šešėliu žmogui teikia pavėsį ir saugo nuo kaitros.
Tais metais Komisija nusprendė nepritarti gyventojų prašymams.
Aukštesnių instancijų atsakymai: atsakomybė - vis dar Savivaldybei
Nepavykus išspręsti problemos savivaldybės lygiu, gyventojai kreipėsi į žiniasklaidą. Problema perduota Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Tačiau šių tarnybų pateikti atsakymai, atrodo, nesuteikia daug vilčių gyventojams.
Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad: „pagal kompetenciją situaciją geriausiai gali pakomentuoti Jonavos miesto savivaldybė, nes nurodyto kelio esančio Šlaito gatvėje, Jonavoje kurio apsaugos zonoje auga želdiniai, savininkas – valdytojas yra Jonavos miesto savivaldybė.“
AAD priminė, kad savivaldybei priskirtos vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, saugaus eismo organizavimo bei želdynų ir želdinių apsaugos funkcijos. Taip pat pabrėžė, kad keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus, organizuoti renginius be kelio savininko sutikimo draudžiama.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo atsakyme išsamiai paaiškino medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribų bei kelių apsaugos zonose. Inspekcija akcentavo, kad „atskiru žemės sklypu nesuformuotą valstybinę žemę, kurioje yra Šlaito gatvė, patikėjimo teise valdo Jonavos rajono savivaldybė, kuri, vadovaudamasi patvirtintais teisės aktais, priima sprendimus dėl želdinių, esančių jų patikėjimo teise valdomoje žemėje.
Nors VTPSI negalėjo identifikuoti konkrečios gyvatvorės dalies be tikslių koordinačių, ji nurodė, kad išnagrinėjus ortofotografinę medžiagą, darytina prielaida, kad Jūsų pranešime minima gyvatvorė galimai pasodinta inžinerinio statinio – Šlaito gatvės ribose, kurią nuosavybės teise valdo Jonavos rajono savivaldybė. Galiausiai, VTPSI pakartojo Saugos eismo komisijos išvadą, kad Šlaito gatvės želdiniai „yra gražūs, tvarkingai apgenėti, estetiškai ir ekologiškai vertingi“.
Kas toliau?
Šlaito gatvės gyventojai atsidūrė lyg užburtame rate – institucijos, į kurias kreiptasi, grąžina atsakomybę savivaldybei, kuri jau yra priėmusi sprendimą, neatitinkantį gyventojų lūkesčių. Lieka atviri klausimai: kas belieka gyventojams, kuomet institucijos nėra linkusios vykdyti jų prašymų? Ir ar jiems teliks laukti, kol trukdantys želdiniai nudžius patys?
Medžių ir krūmų sodinimo atstumai
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2022-01-20) (toliau – Taisyklės) patvirtintose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio.
Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus ( apie želdinius nuo 181-192 p.)
Atsižvelgdami į Kelių įstatyme pateiktą gatvės apibrėžimą (gatvė yra kelias ar atskiras jo ruožas) ir šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio (nepriklausomai, kur jis yra) briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona (abipus kelio briaunų esanti žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla). Todėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos dėl kelių apsaugos zonų taikytinos ir gatvėms.
Atskiru žemės sklypu nesuformuotą valstybinę žemę, kurioje yra Šlaito gatvė, patikėjimo teise valdo Jonavos rajono savivaldybė, kuri, vadovaudamasi patvirtintais teisės aktais, priima sprendimus dėl želdinių, esančių jų patikėjimo teise valdomoje žemėje.
