Guglinimas – pavojingiausias savigydos būdas

Guglinimas – pavojingiausias savigydos būdas
RGS 26
2018-09-26 08:22 2018

Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, internete ieško daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas – 54 proc. visų 16–74 m. interneto naudotojų. Specialistai pastebi, kad ne visi naršantys sugeba įvertinti informaciją kritiškai ir dažnai skuba sau diagnozuoti su kamuojamais simptomais nesusijusias ligas, dalijasi vaistais, juos taupo ir daro kitas, sveikatai pavojingas savigydos klaidas. 

Jaunesni žmonės visuomet pabrėžia apie vieną ar kitą vaistą susiradę informacijos, naudojantis „Google“ ar kt. paieškos sistema.

„Pajutę negalavimą, internete žmonės dažnai ieško vieno simptomo reikšmės, neapgalvoja visų būklės pakitimų ir suklūsta tik pamatę žodį „vėžys“. Tuomet išsigandę atskuba vaistų, nuo ligos, kuria, galbūt išvis neserga. Reikalauja būtent vieno, internete rasto konkretaus vaisto, kuris yra visiškai nesuderinamas su jų jau vartojamais preparatais arba negydantis nei blogėjančios savijautos, nei ligos, dėl kurios baiminamasi arba dar blogiau – ima vaistus vartoti savo nuožiūra“, – apie dažniausias klaidas pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė. 

Specialistė pastebi, kad jaunesni žmonės visuomet pabrėžia apie vieną ar kitą vaistą susiradę informacijos, naudojantis „Google“ ar kt. paieškos sistema, o vyresni guglina ne tik internete, bet ir realybėje: klauso kaimynų, giminaičių, draugų nuomonių ir netgi dalijasi vaistais. 

„Jei žmonės sužino, kad jų pažįstami turi jiems neva reikalingų vaistų, nevengia pradėti jų naudoti. To nereikėtų daryti ne vien todėl, kad vaistas gali būti jums netinkamas ar neefektyvus, bet, visų pirma, dėl to, kad nežinote, kokiomis sąlygomis jūsų draugas ar kaimynas vaistus laikė. Netinkamai laikomo vaisto poveikis gali pakisti neprognozuojamai: sustiprėja šalutiniai poveikiai, pakinta organizmo kvėpavimas, sutrinka širdies ritmas“, – perspėja vaistininkė. 

Dar viena guglinimo pasekmė – vaistų taupymas, kuomet vartodami gydytojo ar vaistininko priskirtus vaistus, žmonės pasijunta geriau ir, pasiskaitę nepatikimos informacijos, nutraukia vartojimą. 

Būna, kad vartodami paracetamolį, žmonės internete randa neva efektyvesnį vaistą ir skuba įsigyti, nors to vaisto veiklioji medžiaga yra tas pats paracetamolis.

„Tai labai dažnai vyksta su antibiotikais. Susirgę rimtu gripu ar panašia liga, žmonės nebaigia antibiotikų kurso ir pasitaupo ateičiai. Atsargų dažnai griebiasi pajutę pirmuosius peršalimo simptomus ir taip menkina organizmo bakterijų atsparumą vaistams, dar labiau apsunkindami savo būklę. Peršalus reikėtų vartoti nereceptinius vaistus, labai atidžiai įsidėmėjus jų veikliąsias medžiagas: būna, kad vartodami paracetamolį, žmonės internete randa neva efektyvesnį vaistą ir skuba įsigyti, nors to vaisto veiklioji medžiaga yra tas pats paracetamolis. Taip kyla rizika vaisto perduozuoti“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Pasak E. Stankevičiūtės, vieno preparato, gydančio aibę susirgimų ir tinkančių visiems žmonėms – nėra. „Jei jums galvos skausmą efektyviai mažiną vienas vaistas, jūsų kolegai ar namiškiui jis gali visiškai neveikti dėl kartu vartojamų kitų vaistų, mitybos ar gyvenimo būdo. Šiuo atveju labai svarbus vaistų suderinamumas tarpusavyje bei mitybos, vaistų užgėrimo taisyklės“, – primena vaistininkė. 

Pasak specialistės, nors nuotolinės diagnostikos sistemos sėkmingai skinasi kelią pasaulyje, gyvas kontaktas su daugeliu klientų vaistinėje vis dar yra pranašesnis. 

Vieno preparato, gydančio aibę susirgimų ir tinkančių visiems žmonėms – nėra.

„Tikiu, kad kompiuterinės programos gali efektyviai diagnozuoti ligas ar parinkti tinkamus vaistus, tačiau tai gali vykti tik su profesionalia įranga arba prižiūrint gydytojams ar farmacininkams. Nekontroliuojama savidiagnostika, o paskui ir savigyda, kaip taisyklė, visuomet labiau kenkia nei padeda. Tam, kad internetinėje paieškos sistemoje galėtumėte susirasti sau tinkamus vaistus, reikia labai daug žinių ir tinkamo, gausybės faktorių interpretavimo. Kitaip tariant – medicininio išsilavinimo bei vaistų rinkos išmanymo. Jei viso to nesate sukaupę, patikėkite diagnozes gydytojams, o vaistų suderinamumą – „Gintarinės vaistinės“ sistemoms“, – pataria E. Stankevičiūtė.