Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie visuomenės atsparumą, pilietinį pasirengimą ir kiekvieno iš mūsų vaidmenį stiprinant valstybės saugumą. Siekis kurti ir įtvirtinti visuotinę gynybą matomas ir Valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Valstybės pažangos tarybos narys, atsargos pulkininkas, Pulkininkų asociacijos direktorius, Gynybos paramos fondo direktorius Vaidotas Malinionis sako: „Lietuva yra stipri tiek, kiek stiprus ir pasiruošęs yra kiekvienas jos žmogus“. Kaip ir kam pasiruošti, kad kiekvienas iš mūsų jaustųsi ramus ir saugus?

Pasak V. Malinionio, prasmingų žingsnių galima imtis jau šiandien – nors karinė patirtis yra vertinga bei reikalinga, daugelis darbų pirmiausia reikalauja lyderystės, atsakomybės ir gebėjimo organizuotis. „Svarbiausia – rasti savo vaidmenį ir imtis iniciatyvos stiprinant ne tik asmeninį, bet ir bendruomenės saugumą“, – sako jis.

Kokiais žingsniais galima eiti? Pateikiame keletą krypčių ir komentarų.

1. Turėkite šeimos planą ir naudokitės programėle LT72

Saugi šeima – tikriausiai vienas svarbiausių dalykų kiekvienam iš mūsų.

„Siekiame visais būdais gerinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms bei didinti savisaugos kultūrą. Tai svarbiausias valstybės prioritetas. Pasikeitusi saugumo padėtis mums primena, kad turime iš anksto būti pasirengę pačioms įvairiausioms netikėtoms situacijoms bei galimiems pavojams. Mūsų pasirengimas priklauso nuo žinojimo, kur gauti reikiamą informaciją, ir iš anksto atliktų namų darbų“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Ką galima padaryti per vieną vakarą:

• susitarti su artimaisiais dėl susitikimo vietų ir kontaktų nutrūkus ryšiui;
• pasiruošti 72 valandų krepšį būtiniausioms reikmėms;
• aptarti, kas ką daro netikėtos situacijos metu (ypač svarbu šeimoms su mažais vaikais, senjorais);
• įsidiegti programėlę LT72 ir susipažinti su rekomendacijomis, sąrašais, žemėlapiais bei pranešimais.

„Būtent dabar, kai tiesioginio pavojaus nėra, yra tinkamiausias metas parengčiai, nes nelaimei įvykus galvoti, ieškoti ir ruoštis laiko nėra, reikia veikti  pagal aiškų veiksmų planą. Tik būdami informuoti ir pasiruošę, galime veikti užtikrintai ir ramiai bet kokios krizės, nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju. Prisiminkime – žinojimas saugo!“ – priduria ministras V. Kondratovičius.

2. Kurkite Lietuvos ateitį: prisijunkite prie Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo

„Lietuva 2050“ – reikšmingiausias strateginis dokumentas, formuojantis mūsų šalies ateities kryptį ir įgalinantis piliečius veikti kartu su valstybės institucijomis. Ši vizija nėra tik ekspertų projektas – tai atviras kvietimas žmonėms prisidėti idėjomis, diskusijomis, pilietinėmis iniciatyvomis. Vienas iš būdų prisidėti – dalyvauti renginiuose, pavyzdžiui, dirbtuvėse „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“ Šių dirbtuvių metu buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio rezultatai padėjo suformuoti šiuo metu rengiamą Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2026–2030 m. įgyvendinimo planą.

Pasak V. Malinionio, tokie procesai ne tik stiprina demokratiją, bet ir padeda valstybės institucijoms geriau suprasti visuomenės lūkesčius. Dalindamiesi savo įžvalgomis tokiose diskusijose, dirbtuvėse jų dalyviai tampa bendrakūrėjais, o ne tik stebėtojais. „Kartu didėja ir mūsų pačių pasirengimas – juk suprasdami, kaip veikia valstybė krizės metu, galime veikti gerokai užtikrinčiau“, – sako V. Malinionis.

Visi norintys prisidėti prie Lietuvos ateities ir saugumo kūrimo kviečiami sekti „Lietuva 2050“, Vyriausybės, ministerijų paskyras socialiniuose tinkluose, naujienas jų interneto puslapiuose, taip pat prenumeruoti „Lietuva 2050“ naujienlaiškį.

3. Susipažinkite su karo komendantūromis – prisidėkite prie krašto gynybos net ir be karinės patirties

Tarnyba karo komendantūroje  – tai naujas būdas prisidėti prie Lietuvos gynybos ir visuomenės saugumo užtikrinimo. Pradėjus tarnybą  piliečiai įgyja karinių žinių,  o krizės ar karo atveju galėtų būti pasirengę vykdyti šias užduotis: kritinių karinių ir civilinių objektų  apsaugą, koordinuoti gyventojų evakuaciją, padėti policijai ir savivaldybėms. Nuo 2025 m. kovo 1 d. Lietuvoje veikia Lietuvos kariuomenės  Karo komendantūrų valdyba su regioninėmis komendantūromis. Į komendantūras registruotis galima per Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą arba Karys.lt interneto svetainėje.

„Visuomenės įsitraukimas ir vaidmuo yra esminis  visuotinėje gynyboje. Piliečių noras prisidėti ir savo vaidmens, galimybių suvokimas, žinių bei įgūdžių pritaikymas dėl bendro tikslo –  mūsų visų saugumo garantas.  Tarnyba formuojamuose komendantūrų vienetuose yra puiki galimybė prie valstybės gynybos prisijungti platesniam visuomenės ratui – tai gali padaryt įvairaus amžiaus, įgūdžių bei gebėjimų vyrai ir moterys“, – sako Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.  Pasak viceministro,  dieną X  piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, taps integralia ginkluotojų pajėgų sudėtine dalimi ir vykdys komendantūrų užduotis savivaldybėse.

Karo komendantūrų tarnybos modelis sukurtas norint paskatinti visus piliečius prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių. Neturintys karinės patirties yra siunčiami į bazinio komendantinių vienetų kario rengimo kursą. Jo tikslas – suteikti karybos žinių ir įgūdžių, būtinų vykdant individualias ir kolektyvines užduotis karinės grėsmės valstybėje atveju. Komendantūrų kurso trukmė – 81 val. (10 dienų).  Po bazinio kurso komendantinių vienetų kariai kasmet kviečiami iki 14 d. per metus (dažniausiai savaitgaliais)  įgūdžių palaikymui ir naujų įgūdžių formavimui.

Lietuvos kariuomenė kasmet komendantūrų tarnybai parengia apie 1 500 užsiregistravusių piliečių, o mokymai vyksta teritoriniu principu.

Bendraminčių ratas, karinės žinios ir  aiškus savo vaidmens indentifikavimas ekstremaliose situacijose  padeda piliečiams pasirengti didesniems iššūkiams.

4. Tapkite šauliu: narystė Lietuvos šaulių sąjungoje – praktiniai įgūdžiai, bendrystė ir pilietiškumas

Lietuvos šaulių sąjunga – visuomeninė savanoriška organizacija, kurioje kiekvienas Lietuvos pilietis ras savo vietą visuotinėje valstybės gynyboje ir gaus tam reikiamų žinių bei praktinių įgūdžių: ugdys fizinį ir psichologinį atsparumą, mokysis pirmosios pagalbos, komandinių veiksmų, karybos pagrindų, išgyvenimo ekstremaliose situacijose. Tai puikus būdas tapti aktyvios pilietinės bendruomenės dalimi.

„Šaulių bendruomenė – stipri ir vieninga, vienijanti motyvuotus, atsakingus ir pasirengusius valstybės bei visuomenės labui veikti žmones. Šaulių sąjungoje kiekvienas, nepaisant fizinio pajėgumo, amžiaus, lyties, išsilavinimo, gali save realizuoti pasirinkdamas veiklas be ginklo arba su ginklu, patys mokytis ir savo sukaupta patirtimi dalintis su kitais. Narystė mūsų organizacijoje tinka ir moksleiviams nuo 11 m., ir suaugusiems“, – pristato Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis.

Šauliai dalyvauja pratybose, visuomeninėse iniciatyvose, padeda valstybės institucijoms užtikrinti gyvybiškai svarbias funkcijas, prisideda prie informacinio atsparumo didinimo. Neginkluotas veiklas pasirinkę šauliai specializuojasi evakuacijos ir gelbėjimo, medicininės ir informacinės paramos, kibernetinio saugumo, elektroninės kovos, bepiločių orlaivių konstravimo, valdymo ir remonto, maitinimo ir daugelyje kitų sričių. Šaulių sąjungos nariai rengiasi teikti paramą Lietuvos kariuomenei, Karo komendantūrų komendantams ir kitoms valstybės institucijoms, veikiančioms ne karo zonose.

„Tapęs šauliu, niekada nebūsi vienas: ištikus krizei žinosi, kur eiti ir ką daryti, turėsi į ką atsiremti, o įgijęs žinių ir įgūdžių, netapsi našta kitiems, bet mokėsi pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais“, – narystės Šaulių sąjungoje privalumus vardija L. Idzelis.

5. Įsitraukite į nevyriausybines organizacijas arba savanoriaukite – neabejotina nauda jau dabar

„Valstybės kryptis aiški – stiprinti bendrą visuomenės atsparumą ir veikti kartu ne tik tarpinstituciniu lygiu, bet įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas, kurios ne tik prisideda prie žmonių švietimo ir praktinių įgūdžių ugdymo, bet ir turi pasitikėjimą visuomenėje. Pilietinio pasipriešinimo plane itin daug dėmesio skiriame nevyriausybinių organizacijų įtraukimui į įvairias veiklas. Darnus veikimas susidūrus su grėsmėmis neatsiejamas nuo nevyriausybinių organizacijų indėlio“, – sako ministras V. Kondratovičius.

Nevyriausybinės organizacijos taikos metu rūpinasi pažeidžiamų visuomenės grupių interesais, poreikiais, o krizinėse situacijose gali teikti pagalbą civiliams, koordinuoti savanorius, prisidėti prie informacijos sklaidos, bendruomenių telkimo ir kt. Be to, savanorystė suteikia svarbų patyrimą, stiprina socialinius ryšius ir kuria tą nematomą, bet labai tvirtą pasitikėjimo valstybe pagrindą. Nesvarbu, ar pasirenkama Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija, „Maisto bankas“, asociacijos savo savivaldybėje ar maža vietos iniciatyva – kiekvienas geras darbas sustiprina visuomenės atsparumą.

„Būdų prisidėti prie savo šeimos, bendruomenės ar visuomenės saugumo yra daug. Daugeliui jų nereikia didelių finansinių investicijų, tačiau jos tikrai reikalauja pastangų, nuoseklumo ir apsisprendimo veikti – sąmoningai rūpintis savo ir valstybės ateitimi. Asmeninis pasirengimas, pilietiškumas, bendruomeniškumas ir praktinis įsitraukimas kuria ne baimę, o pasitikėjimą: žinome, kad nesame pasyvūs, kad prireikus suvoktume savo vaidmenį, žinotume, ką daryti ir kaip padėti kitiems“, – apibendrina V. Malinionis.

Būdami tinkamai informuoti ir iš anksto pasiruošę, galėsime veikti užtikrintai ir ramiai bet kokios krizės, nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju.

lrv.lt inf.